„Azerbaidžanas turi vieną sąlygą, ir tai yra mūsų teritorijų išlaisvinimas“, – pabrėžė jis. Kalnų Karabachas esą priklauso Azerbaidžanui. Armėnija, pasak prezidento, turi tai suprasti ir įvardyti atsitraukimo planą. Tada jo šalis nutrauks karinius veiksmus.
Tačiau Armėnijai nebus duota laiko sustiprinti savo galią, pridūrė A. Alijevas. Azerbaidžanas sekmadienį apkaltino Armėniją raketomis apšaudžius antrąjį pagal dydį Gendžės miestą.
Gynybos ministras Sakiras Hasanovas kalbėjo apie „kovų zonos išplėtimą“. Armėnija tai paneigė. Tačiau Kalnų Karabacho „prezidentas“ Araikas Harutjunianas pareiškė, kad jo ginkluotosios pajėgos Gendžėje užpuolė karinę bazę. Nuo dabar, anot jo, taikiniai bus ir bazės kituose Azerbaidžano miestuose.
Armėnija savo ruožtu apkaltino Azerbaidžaną raketomis atakavus Kalnų Karabacho sostinę. Azerbaidžano pajėgos sekmadienį vėl apšaudė Stepanakertą, tvitreyje rašė užsienio nepripažįstamos Kalnų Karabacho Respublikos vadovas. Esą buvo taikytasi ir į civilinius objektus. Armėnija kalbėjo apie aukas, tačiau skaičių neįvardijo.
Konfliktas dėl Kalnų Karabacho atsinaujino prieš savaitę. Nuo tada abiejose pusėse yra daug aukų. Daugiausiai armėnų gyvenamas regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tačiau tarptautinės teisės požiūriu jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.
Azerbaidžane skelbiama karo padėtis
Kilus kruviniems susirėmimams armėnų valdomame Kalnų Karabacho regione, Azerbaidžane skelbiama karo padėtis.
Neeilinio posėdžio metu tokiam žingsniui pritarė Azerbaidžano parlamentas, o vėliau pavirtino ir prezidentas.
Karo padėtis pradės galioti nuo sekmadienio vidurnakčio vietos laiku. Be to, nuo pirmadienio vakaro keliuose šalies regionuose naktimis galios komendanto valanda.
Sekmadienį Azerbaidžano pajėgos pranešė iš armėnų perėmusios strategiškais svarbaus kalno Kalnų Karabache kontrolę. Šis kalnas svarbus Jerevano ir armėnų kontroliuojamo anklavo komunikacijai.
Žinią apie perimtą 3 000 metrų aukščio Murovdago kalnagūbrio kontrolę pavirtino ir Azerbaidžano prezidentūra.
Be to, sekmadienio vakarą Kalnų Karabacho gynybos ministerija pranešė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, per susirėmimus žuvo 16 Kalnų Karabacho karių, dar daugiau nei 100 jų sužeisti.
Armėnijos premjeras: Azerbaidžanas „paskelbė karą“ armėnams
Sekmadienį, prasidėjus įnirtingiems susirėmimams Kalnų Karabacho teritorijoje, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad Azerbaidžanas – didžiausias šalies priešas – armėnams paskelbė karą.
Azerbaidžano „autoritarinis režimas ir vėl paskelbė karą Armėnijos žmonėms“, per televiziją transliuotame kreipimesi kalbėjo premjeras, pridurdamas, kad Armėnija yra „ant neprognozuojamų padarinių galinčio turėti karo Pietų Kaukaze slenksčio“.
Tuo metu Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šalies žiniasklaidai pareiškė, kad azerbaidžaniečiai perėmė iki šiol armėnų valdytų daugiau nei septynių Kalnų Karabacho kaimų kontrolę. Kalnų Karabacho atstovai savo ruožtu tokį pareiškimą pavadino „visišku melu“, teigdami, kad jie kontroliuoja situaciją ginčijamame regione.
Stepanakerto pareigūnai pranešė, kad per susirėmimus žuvo 10 Kalnų Karabacho pajėgų karių. Apie žuvusius ir sužeistus karius taip pat pranešė Azerbaidžanas.
Rusijai nerimą kelia didelis aukų skaičius Kalnų Karabache
Kalnų Karabache tęsiantis intensyviems mūšiams, Rusija pareiškė esanti susirūpinusi dėl augančio civilių aukų skaičiaus. Būtinos kiek įmanoma skubios paliaubos, reikalavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su kolega iš Armėnijos Sohrabu Mnazakanjanu.
Rusija konflikte remia Armėniją, o Turkija – Azerbaidžaną. Savaitgalį buvo įnirtingai apšaudoma Kalnų Karabacho sostinė Stepanakertas. Azerbaidžanas savo ruožtu paskelbė, kad buvo atakuotas antrasis pagal dydį jo miestas Gendžė. Abi pusės kaltino viena kitą dėl kraujo liejimo.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinjanas savaitgalį užsiminė apie didesnį Rusijos vaidmenį. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadinamojoje Minsko grupėje turėtų būti diskutuojama apie galimas rusų taikdariškas pajėgas, siūlė jis. Šiame formate Rusija, Prancūzija ir JAV tarpininkauja konflikte.
Interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ Armėnijos premjeras kartu atkreipė dėmesį į rusų karines bazes jo šalyje bei bendrą oro gynybos sistemą. „Sutartis dėl šios sistemos labai aiškiai sako, kokiais atvejais šios pajėgos gali būti panaudotos ir Armėnijos saugumui, – kalbėjo jis, tačiau detalių neįvardijo. – Esu tikras, kad Rusija vykdys savo sutarties įsipareigojimus, jei šių atvejų nebus išvengta“.
Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius kovoja dėl kalnuoto regiono, kuriame gyvena 145 000 žmonių. Kare po Sovietų Sąjungos žlugimo prieš 30 metų Azerbaidžanas prarado teritorijos kontrolę. Joje gyventojų daugumą sudaro armėnai.
Armėnijos duomenimis, prieš savaitę atsinaujinus mūšiams jau žuvo daugiau kaip 200 žmonių, daugiausiai – karių. Duomenų apie aukas ir sužeistuosius Azerbaidžano pajėgų gretose nėra.
Atsinaujinę susirėmimai Kalnų Karabache jau pareikalavo civilių aukų iš abiejų pusių
Sekmadienį atsinaujinę smarkūs susirėmimai Kalnų Karabacho regione jau pareikalavo civilių aukų abiejose pusėse. Apie tai paskelbė Azerbaidžano ir armėnų atstovai, kurie vieni kitus kaltina pradėjus karo veiksmus.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas paskelbė, kad žuvo armėnė moteris ir vaikas.
„Yra pranešimų apie žuvusius bei sužeistus tiek civilius gyventojus, tiek ir kariškius“, – paskelbė Azerbaidžano prezidentūra.
Kalnų Karabacho ombudsmenas sekmadienį taip pat pranešė apie šiame regione žuvusius civilius.
Be to, sekmadienį Kalnų Karabache paskelbta karo padėtis ir visuotinė karinė mobilizacija.
„Paskelbiau karo padėtį ir visų vyresnių nei 18 metų amžiaus karo prievolininkų mobilizaciją“, – neeilinio parlamento posėdžio Stepanakerte metu kalbėjo Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutunianas.
Remiantis naujienų agentūros dpa pranešimais, regione sunaikinta daugybė gyventojų namų.
Kalnų Karabache prasidėjo bombardavimas, numušti du sraigtasparniai
Vietinių rmėnų pajėgos praneša sekmadienį Kalnų Karabacho regione numušusios du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius po to, kai Baku šiame anklave pradėjo bombardavimą.
Anot Kalnų Karabacho armėnų, sekmadienio rytą Azerbaidžanas pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho frontą, taikydamasis ir į civilinius taikinius, tarp kurių – pagrindinis šio regiono miestas Stepanakertas.
Armėnijos remiama Kalnų Karabacho sukilėlių gynybos ministerija tvirtina, kad numušti du Azerbaidžano sraigtasparnius ir tris bepiločius orlaivius.
„Tvirtai stovėkime už savo valstybės bei armijos ir tuomet laimėsime. Tegyvuoja Armėnijos armija!,“ Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas rašė savo feisbuko paskyroje.
Tuo metu Azerbaidžanas teigia „kontrpuolimą“ surengęs tam, kad būtų „sustabdyta Armėnijos kovinė veikla ir užtikrintas gyventojų saugumas.“
Etniniai vietos armėnai per 1991 metais kilusį karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių, iš Baku atėmė Kalnų Karabachą.
Derybos dėl Kalnų Karabacho, vieno didžiausių karinių konfliktų, kilusių 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, iš esmės yra sustojusios po 1994 metais pasirašyto susitarimo dėl paliaubų.
Daug energijos išteklių turintis Azerbaidžanas smarkiai investavo į savo karines pajėgas ir ne kartą pažadėjo jėga atgauti Kalnų Karabacho regioną.
Armėnija savo ruožtu teigia ginsianti nepriklausomybę paskelbusią, bet praktiškai nuo Jerevano priklausančią teritoriją.
