Aljanso suteikiamas saugumas užtikrina palankias sąlygas mūsų šalies ekonominei ir technologinei plėtrai, užsienio investicijoms Lietuvoje, tačiau kelias į šį Aljansą prasidėjo gerokai anksčiau nei 2004-ųjų kovo 29 dieną.
Išliko, nes vykdo pokyčius
Lietuva šiandien mini 15 metų nuo prisijungimo prie NATO. Tačiau pats Aljansas jau balandžio 4-ąją minės 70 metų jubiliejų.
Aljansas yra tarpvalstybinė organizacija, kurioje valstybės narės išlaiko visišką savarankiškumą ir nepriklausomybę, tačiau tarpusavyje bendradarbiaudamos jos kartu gali priimti sprendimus, susijusius su visų lygmenų ir įvairių sričių saugumo klausimais.
70 metų jubiliejus yra neįprastas pasiekimas. Dauguma aljansų neišgyvena net kelerių metų. Sovietų Sąjungos sąjunga su nacistine Vokietija truko 2 metus. Nė viena iš 7 prieš Napoleoną burtų koalicijų netruko ilgiau kaip 5 metus.
2010 metais „Brookings Institution“ analizės centro atlikta studija parodė, kad per praėjusius 5 amžius pasaulyje buvo sukurta 63 aljansai. Iš jų tik 10 išsilaikė daugiau kaip 40 metų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtina, kad Aljanso sėkmės paslaptis yra sugebėjimas keistis keičiantis visam pasauliui ir tarptautinei situacijai. Iš 8 Varšuvos sutarties organizaciją sudariusių valstybių 7 tapo NATO narėmis. Paskutinė – Sovietų Sąjunga – nustojo egzistavusi.
„NATO plėtra nėra provokacija. Mes gerbiame kiekvienos suverenios šalies teisę spręsti savo likimą“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Idėja sukurti NATO kilo po skausmingų XX amžiaus karų.
„Didžiąją Europos istorijos dalį karai buvo nuolatinis mūsų palydovas. Paskutiniai 70 metų yra išimtis, tačiau neturėtume taikos priimti kaip savaime suprantamo dalyko“, – teigė NATO generalinis sekretorius.
Lietuvos kelias į NATO
Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais Lietuvai buvo suteiktas NATO Parlamentinės Asamblėjos asocijuoto nario statusas. Po trejų metų, 1994-ųjų sausio 4-ąją, Lietuvos Respubliko prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas tuometiniam NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui išsiuntė laišką, kuriame oficialiai paprašė priimti Lietuvą į NATO.
1997-ųjų rugpjūčio 1-ąją LR Vyriausybė nutarė įsteigti Lietuvos misiją prie NATO. 2002 metų lapkritį, po beveik 9 metų laukimo, Lietuva sulaukė oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO. Jį mums valstybinio vizito metu įteikė JAV prezidentas George'as W. Bushas.
Teisinių procedūrų įgyvendinimas užtruko dar beveik pusantrų metų ir 2004 metų kovo 29-ąją Lietuva su dar kitų šešių prisijungti pakviestų šalių atstovais deponavo ratifikacinius Šiaurės Atlanto sutarties raštus.
Tapus narėmis, Baltijos šalyse 2004 metais buvo pradėta vykdyti NATO oro policijos misija. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje per 15 metų patruliavo 17 valstybių kariai.
Mūsų šalyje dislokuoti naikintuvai per trumpą laiką gali reaguoti į Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjus.
Nuo 2017 metų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo dislokuota po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
Lietuvoje ši grupė yra dislokuota Rukloje, o jai vadovauja Vokietija. 2017-2018 metais batalione rotuodamiesi tarnavo iš viso apie 1200 karių iš Vokietijos, Norvegijos, Čekijos, Belgijos, Nyderlandų, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos.
Giria Lietuvos vaidmenį
15 metų sukaktis Lietuvoje buvo pradėta minėti ketvirtadienį. Mūsų šalyje viešėjęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais Tacanas Ildemas tvirtino, kad Lietuva yra stipri ir įsipareigojimus vykdanti sąjungininkė.
„Lietuva ne kartą tiek žodžiais, tiek darbais įrodė, kad yra stipri ir įsipareigojimus vykdanti sąjungininkė“, – kalbėjo T.Ildemas.
NATO atstovas minėjo praėjusiais metais beveik visų Lietuvos parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc.
„Nuo pat narystės pradžios jūs įgyvendinote savo įsipareigojimus dalyvaudami misijose Afganistane bei kitose misijose padėdami Aljanso sąjungininkėms kituose pasaulio kraštuose“, – pažymėjo sekretoriaus padėjėjas.
Buvusi krašto apsaugos ministrė, delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Rasa Juknevičienė prisiminė Lietuvos kelią į narystę Aljanse.
Ypač svarbus, anot jos, buvo 1993 metais pasirašytas susitarimas dėl narystės siekio.
„Toks susitarimas, kurį pasiekė labai aršiai viena kitą vidaus politikoje kritikuojančios partijos, buvo svarbus lūžis kelyje į NATO“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Vykdo ir daugiau misijų
NATO aktyviai dalyvauja įvairiose krizių valdymo operacijose ir misijose. Šiuo metu yra vykdomos operacijos Afganistane, Kosove, Irake. Aljanso pajėgos prisideda prie Viduržemio jūros regiono saugojimo, padeda Afrikos sąjungai.
Aljansas nuolatos diegia naujoves ir prisitaiko siekdamas užtikrinti, kad jo politika, pajėgumai ir struktūros atitiktų esamas ir būsimas grėsmes, tarp jų ir kolektyvinę narių gynybą.
Nors kolektyvinė gynyba yra svarbiausias principas, grėsmių gali kilti ir toli už Aljanso narių valstybės sienų. Dėl šios priežasties 2002 metais Prahoje buvo priimtas sprendimas sukurti NATO greitojo reagavimo pajėgas. Jos yra sudarytos iš 40 tūkst. sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų pajėgų karių.
Šių pajėgų smaigalys yra ypač greito reagavimo pajėgos, kurios į iškilusią krizę sureaguoti gali per 48 valandas.
Stabilumo inkaras ir vilties spindulys
Šiuo metu Aljansui priklauso 29 valstybės, paskutinė prie NATO 2017 metais prisijungė Juodkalnija.
Tačiau dar šiais metais šis skaičius pasieks 30, nes prie NATO greitu metu prisijungs Šiaurės Makedonijos Respublika.
J.Stoltenbergo teigimu, narystės Aljanse šiuo metu dar siekia Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina, tad netolimoje ateityje NATO gali papildyti dar kelios naujos narės.
NATO kiekvienais metais vis keičiasi ir susiduria su naujais iššūkiais.
„Tai yra sėkmingiausias Aljansas istorijoje. Mes susiduriame su didžiausiais iššūkiais, tačiau mūsų pajėgos visada yra pasiruošusios. Šalys investuoja pinigus į kolektyvinę gynybą ir Aljanso modernizaciją. NATO išlieka stabilumo inkaras ir vilties švyturys“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
