Venesuela ilgą laiką buvo turtingiausia Pietų Amerikos valstybė. Ją nuo 1998 iki 2013 metų valdė socialistas Hugo Chavezas, o po mirties prezidentu tapo jo įpėdinis N.Maduro. 2018 metais jis buvo perrinktas antrai kadencijai, tačiau rinkimuose nebuvo leista dalyvauti opozicijos kandidatams. Todėl N. Maduro pergalės rinkimuose nepripažino opozicijos dominuojama Nacionalinė Asamblėja.
Ekonomika sustojusi
Šiandien Venesuela beveik nebeturi užsienyje saugomų aukso atsargų, o infliacija siekia virš 1,6 mln. procentų.
„Už mėnesio vidutinę algą gali nupirkti vienam žmogui vienos dienos maistą ir tai yra viskas. 3 mln. gyventojų, dauguma pėsti, pabėgo į kaimyninius kraštus vejami bado. (...) Tačiau daugiausia nukenčia vaikai, kurie neturi reikalingo maisto. Padėtis yra košmariška, pavalgo tik tie, kurie gauna iš giminių dolerių ar maisto siuntinius siunčiamus iš Šiaurės Amerikos“, – LRT.lt pasakoja J.Rosales.
Pasak jos, žmonės nori pokyčių šalyje ir dėl itin prastos ekonomikos būklės kaltina socializmą šalyje diegusį Nicolasą Maduro bei jo pirmtaką H.Chavezą.
„Per paskutines dvi savaites buvęs, vadinamasis, susiskaldymas, dingo. (...) Opozicijos žmonės tarp savęs pešėsi, nes kiekvienas turėjo savo pasipriešinimo teorijas, o dauguma žmonių buvo priverstinai verčiami eiti į valdžią palaikančias eisenas su raudonomis vėliavomis.
Užteko ženklo, kad atsirado organizuotas išsilaisvinimo planas, kad visas kraštas tuojau susiorganizuotų į milžiniškas laisvės reikalavimo eisenas. Jėga pasirodė esanti tokia vieninga, kad šiuo momentu (...) manau, kad daugiau poros savaičių ši valdžia, kuri tiek žmonių nužudė ir kalina, nebeišsilaikys“, – portalui LRT.lt teigia J. Rosales.
Per sausio mėnesį vykusias prieš dabartinę valdžią nukreiptas demonstracijas, policijos pajėgos suėmė virš 350 piliečių. Keliasdešimt žmonių žuvo per smurto protrūkius.
Cenzūra veikia
J.Rosales ilgus metus Venesueloje leidžia opozicinį laikraštį. Žurnalistė pabrėžia, jog pastaruoju metu šalyje smarkiai daugėjo cenzūros atvejų, tačiau gelbėja internetas.
„Televizijos vietinių stočių, galinčių laisvai perduoti žinias, nebeliko. Vienos buvo uždarytos, kitos nusavintos valdžiai palankų žmonių. Laisvos popierinės spaudos nelieka. Tačiau veikia internetas ir per jį žmonės gali gauti užsienio žinias“, – LRT.lt pasakoja J. Rosales.
Ji teigia sulaukianti teisinio persekiojimo dėl savo politinių pažiūrų. Tačiau dėl didelio visuomenės palaikymo ir amžiaus vargu ar sulauks realios laisvės atėmimo bausmės.
Pagalbos laukia
Visos Pietų Amerikos šalys palaiko opozicinį parlamento vadovą J.Guaido. Jį laikinuoju prezidentu pripažįsta ir Europos Parlamentas, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija kitos Europos šalys, JAV. Tuo tarpu valdžios neužleidžiantis N.Maduro yra remiamas Kinijos, Rusijos, Irano.
Opozicionierių J.Guaido palaikančios valstybės stiprina spaudimą Venesuelai. JAV praėjusią savaitę įvedė sankcijas valstybinei naftos perdirbimo įmonei PDVSA. Dėl valdžios kovojantis N. Maduro pagalbos ieško kariuomenės vadovybėje. Praėjusią savaitę į Venesuelą iš Rusijos atvyko lėktuvas, kuriame, kaip manoma, buvo Venesuelos aukso atsargos, pakeistos į JAV dolerius. Didėjantį užsienio demokratinių šalių spaudimą Venesuelos žmonės, pasak J.Rosales, palaiko.
„Visuomenė, išskyrus komunistinės valdžios pareigūnus, kurie, turbūt, turės bėgti į Kubą ar Rusiją (ten jau ruošiasi ypač kariuomenės vadai , nes jie buvo rusiškų ginklų pirkėjai, pradedant nuo „kalašnikovo“ šautuvų visai kariuomenei ir baigiant lėktuvais ir t.t.). Taigi, neskaitant viršininkų, pagalbos yra labai laukiama“,– rašo žurnalistė.
Kilusi politinė krizė paskatino visuomenės patriotinius sentimentus.
„Patriotiškumas per keletą pastarųjų savaičių pasiekė zenitą, kai tik pasirodė galimybė išsilaisvinti. Tai man primena buvimą Lietuvoje prieš nepriklausomybės atkūrimą, kai mačiau žmonių viltis ir baimes“,– sako J. Rosales.
