Iš patrulinio orlaivio P-1 nufilmuotame ir Gynybos ministerijos paskelbtame įraše, kurio trukmė kiek ilgesnė nei 13 minučių, girdėti, kaip japonų įgulos nariai prašo eskadrinio minininko pasiaiškinti, bet negauna jokio atsakymo.
Tokijas teigia, kad pietų korėjiečių laivas gruodžio 21-ąją keletą kartų sekė lėktuvą Japonijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse prie Noto pusiasalio krantų.
Sekimas ugnies nutaikymo radaru laikomas priešišku veiksmu ir vienu žingsniu iki šūvio.
Seulas tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad eskadrinis minininkas naudojo optinę kamerą, gelbėdamas pavojuje atsidūrusį laivą.
Pietų Korėjos gynybos ministras išreiškė „didelį apgailestavimą ir susirūpinimą“ dėl Japonijos sprendimo paskelbti vaizdo įrašą kitą dieną abiejų šalių kariškių pasitarimo dėl šio incidento, Seulo laikomo „nesusipratimu“.
Japonijos ir Pietų Korėjos santykiai dabar yra prasčiausi per kelis pastaruosius metus. Šalys nesutaria dėl kompensacijų už vadinamųjų „paguodos moterų“ išnaudojimą ir korėjiečių priverstinį darbą 1910–1945 metais, kai Korėjos pusiasalis buvo Japonijos kolonija.
Po vėliausio incidento jūroje dvišaliai santykiai dar labiau paaštrėjo.
„Pietų Korėjos karinio laivyno laive, korpuso numeris 971, kalba Japonijos karinis laivynas. Pastebėjome, kad jūsų ugnies nutaikymo radaro antena nukreipta į mus. Koks yra tokių jūsų veiksmų tikslas? Baigiau“, – per trijų dažnių kanalus kelis kartus angliškai klausia vienas iš įgulos narių, tačiau minininkas nieko neatsako. Klausiančiojo balsas palaipsniui darosi vis labiau įtemptas.
Japonijos gynybos ministerijos tinklalapyje paviešintame įraše matyti pilkas eskadrinis minininkas, plaukiojantis netoli dviejų guminių valčių ir šiaurės korėjiečių laivo. Po šešių minučių lėktuvo įgulos narys sako, kad eskadrinis minininkas įjungęs ugnies nutaikymo radarą. Tada pilotas nukreipia lėktuvą toliau nuo karo laivo.
Įraše matyti, kad orlaivis perima daugiau signalų, siunčiamų Pietų Korėjos minininko radaro, tačiau pilotas patvirtina, jog ginklas nėra nutaikytas į jų lėktuvą.
Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovės Choi Hyun-soo teigimu, įrašas ne tik nepatvirtina Tokijo įvykių versijos, bet ir rodo, kad japonų orlaivis įvykdė „grėsmingą skrydį nedideliame aukštyje“ virš pietų korėjiečių karo laivo, kuris esą gelbėjo dreifavusį Šiaurės Korėjos laivą.
„Japonijos paviešintame vaizdo įraše matyti vien skriejantis virš jūros paviršiaus japonų patrulinis lėktuvas ir girdėti pilotų pokalbis. Vadovaujantis sveiku protu, jis negali būti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu japonų teiginius“, – pažymėjo Choi Hyun-soo.
Ji dar kartą patikino, jog eskadrinis minininkas „Gwanggaeto“ dalyvavo įprastoje gelbėjimo operacijoje.
„Faktas lieka tas, kad mūsų kariuomenė nesekė radaru japonų patrulinio lėktuvo“, – pridūrė ministerijos atstovė.
Tuo metu Japonijos gynybos ministras Takeshi Iwaya anksčiau penktadienį pareiškė žurnalistams, kad nusprendė paviešinti įrašą ir kitus duomenis, siekdamas įrodyti, jog japonų Savigynos pajėgos elgėsi tinkamai.
„Itin svarbu, kad panašūs incidentai tarp Japonijos ir Pietų Korėjos daugiau niekada nesikartotų“, – nurodė T. Iwaya ir pridūrė, kad abiejų šalių santykiai yra gyvybiškai svarbūs regiono saugumui.
„Nors Japonija ir Pietų Korėja dar neišsprendė sudėtingų klausimų, tikiuosi įveikti tas problemas bei pagerinti tarpusavio supratimą bei mūsų ginkluotųjų pajėgų komunikaciją“, – sakė ministras.
