Į tai yra ypač svarbu atkreipti dėmesį pastarųjų dienų įvykių fone: JAV prezidentas nusprendė išvesti JAV karius iš Sirijos, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, Šiaurės Korėja pareiškė, kad branduolinių ginklų jie neatsisakys, o Kinija įvykdė didelio mąsto kibernetinė ataka.
Po Šaltojo karo amerikiečiai buvo įsitikinę, kad jokia kita šalis nebus pajėgi konkuruoti su jų kariniais ir technologiniai pajėgumais. Tačiau Rusijoje ir Kinijoje yra sparčiai vykdomos kariuomenės modernizavimo programos.
O Iranas ir Šiaurės Korėja kelia nuolatinę grėsmę visam pasauliui.
Patirtų pralaimėjimą Baltijos šalyse
JAV kariuomenė tu du svarbius tikslus. Pirmiausiai, jie atgraso galimus agresorius, kurie kelia pavojų JAV nacionaliniams interasams. Antra, jie kovoja ir laimi karus, kurie yra skirti apginti tuos pačius interesus.
Tačiau „The Washington Post“ skiltininkas Robertas J. Samuelsonas tvirtina, kad abiem atvejais JAV kariuomenės trajektorija juda žemyn.
Neseniai JAV Kongreso sukurtos Nacionalinės gynybos strategijos komisijos (NDSC) išleistoje ataskaitoje buvo rašoma, kad Rusija ir Kinija „turi pajėgumus atlikti tikslias atakas, turi pakankamai pajėgumų jūrose ir ore, bei naudojasi pažangiomis kibernetinio karo ir antisatelitinėmis technologijomis.
Civilių ir buvusių karininkų rašytoje ataskaitoje taip pat užsimenama, kad jeigu JAV tektų kovoti su Kinija dėl Taivanio arba su Rusija Baltijos valstybėse, būtų patirtas triuškinamas pralaimėjimas.
„Amerika pasiekė visiškos nacionalinio saugumo krizės tašką“, – teigiama ataskaitoje.
Po šios ataskaitos išleidimo buvo rimtai susirūpinta situacija JAV kariuomenėje.
„Viršenybė ore, kurią JAV turėjo nuo Antrojo pasaulinio karo nebėra tokia užtikrinta. O be oro kontrolės, JAV laivai ir kareiviai yra smarkiai pažeidžiami“, – tvirtino „The Washington Post“ skiltininkas Maxas Bootas.
Keičiasi karo formos
JAV karinė galia pasaulyje sumažėjo dėl kelių dalykų. Visų pirma, kitos šalys pradėjo daugiau lėšų skirti gynybai. Antra, keičiasi karo formos. Vykdoma vis daugiau kibernetinių atakų ir yra naudojama vis daugiau naujausiųjų technologijų. Galiausiai, pačioje JAV gynybai skiriamas biudžetas po truputį mažėja.
NDSC skelbia, kad nuo 2010 iki 2015 metų gynybos finansavimas sumažėjo 26 procentais nuo 794 milijardų JAV dolerių (697 mlrd. eurų) iki 586 milijardų JAV dolerių (515 mlrd. eurų).
Praėjo jau daug laiko nuo tada, kai Pentagonas buvo vienas didžiausių biudžeto formuotojų. 1960-aisiais gynybai buvo skirta 9 proc. BVP, tuo tarpu 2017 šis skaičius siekė tik 3,6 proc. BVP.
Gynybos biudžetas dabar konkuruoja su gerovės valstybe – socialine apsauga, sveikatos apsauga, švietimu ir kitomis sritimis. Pentagonas šią kovą smarkiai pralaimi.
Rusija ir Kinija nesėdi sudėję rankas
Tuo tarpu oponentai užsiima ginklavimusi. Neseniai išleistoje JAV-Kinijos ekonominės ir saugumo apžvalgos komisijos ataskaitoje yra rašoma, kad Kinija neseniai pristatė naujuosius slaptus ir radarais nepastebimus karinius lėktuvus J-20. Kinai taip pat užsiima balistinių ir kruizinių raketų atnaujinimu.
Su šia technika JAV tanklaiviai galėtų būti lengvai užpulti.
Rusija šią savaitę paskelbė, kad buvo išbandytos naujos ultragarsinės raketos, kurios keliauja maždaug 8 kart greičiau nei garsas. JAV prieš tokias raketas neturi jokios gynybos.
Lengva pamatyti paraleles su tarpukario laikotarpiu, kada Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir JAV miegant, Adolfas Hitleris Vokietiją paruošė dar vienam karui. JAV prezidentas Johnas F. Kennedy 1940 išleido knygą pavadinimu „Kodėl Anglija miegojo?“.
Dabartiniai kitų šalių karinių pajėgumų atnaujinimai nėra karo skelbimas, tačiau signalas, kad reikia atkreipti daugiau dėmesio į savo problemas.
Jungtinėms Valstijoms yra būtina skirti daugiau dėmesio kariuomenei, ypač tyrimams ir kibernetiniam karui, net jeigu tai lemtų mažiau karinės technikos ant žemės.
Karo formos keičiasi, tad norint užtikrinti sąjungininkų ir savo saugumą reikia keistis ir didžiausiam žaidėjui. Tik tokiu atveju bus galima išvengti didelių konfliktų ir pasaulio neišvys knyga pavadinimu „Kodėl Amerika miegojo?“.
