B.Browderis ir kiti Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai skundžiasi, kad Maskva mėgino prieš juos panaudoti Interpolo mechanizmus. Jeigu naujuoju šios agentūros prezidentu būtų išrinktas Rusijos kandidatas, tai gal paskatinti Maskvą suintensyvinti pastangas persekioti savo kritikus užsienyje.
Rusijos generalinė prokuratūra pirmadienį pažėrė naujų kaltinimų B.Browderiui, kad jis įkūrė nusikalstamą grupę lėšoms Rusijoje grobstyti. Prokurorai taip pat užsiminė, kad jis gali būti atsakingas už savo darbuotojo teisininko Sergejaus Magnitskio mirtį viename Rusijos kalėjime.
Kritikams Vakaruose paraginus Interpolą atmesti ruso kandidatūrą į savo vadovus, Maskva antradienį pareiškė, kad šios pasaulinės policijos organizacijos politizavimas yra nepriimtinas.
„Šiandien matome užsienio žiniasklaidos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Rusijos kandidatą į Interpolo prezidento postą“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos atstovės Irinos Volk pareiškime.
„Interpolo politizavimą... laikome nepriimtinu“, – sakė ji.
Magnitskio bylos vingiai
37 metų S.Magnitskis, tvirtinęs, kad atskleidė sukčiavimo schemą, leidusią Rusijos pareigūnams nuslėpti 230 mln. JAV dolerių vertės mokesčių, mirė 2009 metais ikiteisminio arešto izoliatoriuje. Viena prezidento įsteigta komisija padarė išvadą, kad teisininkas buvo mušamas ir negalėjo gauti jam reikalingos medicinos pagalbos. Du kalėjimo gydytojai buvo apkaltinti S. Magnickio mirtį nulėmusiu aplaidumu, bet vėliau vienas buvo išteisintas, o kitas išėjo į laisvę sukakus senaties terminui.
B.Browderis organizavo tarptautinę kampaniją, kad S.Magnitskio žudikai būtų patraukti atsakomybėn. JAV Kongresas 2012 metais priėmė vadinamąjį Magnitskio įstatymą, atvėrusį galimybę taikyti Rusijos aukšto rango pareigūnams, įskaitant prokurorams, finansines sankcijas ir uždrausti atvykti į Jungtines Valstijas. Panašių įstatymų priėmė ir kelios kitos šalys.
Kol jam nebuvo uždrausta atvykti į Rusiją, B.Browderis anksčiau šioje šalyje valdė vieną didelį investicinį fondą. 2013 metais ir pernai jis buvo už akių nuteistas dėl mokesčių slėpimo ir pinigų siuntimo į užsienį. Verslininkui buvo skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Pirmadienį Generalinės prokuratūros atstovas Michailas Aleksandrovas sakė žurnalistams, kad prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl trijų asmenų, įvardytų kaip B.Browderio partneriai, mirties. Jis taip pat nurodė, kad „labai tikėtina“, jog šie asmenys ir S.Magnitskis buvo apnuodyti tokio paties tipo kovinėmis cheminėmis medžiagomis, esą gaminamomis tik Vakarų šalių laboratorijų.
B.Browderis savo ruožtu dėl S.Magnickio mirties toliau kaltino Rusijos kalėjimo pareigūnus ir atmetė jam iškeltus naujus kaltinimus kaip akių dūmimą. Verslininkas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“ nepalaikęs jokių ryšių su rusų prokurorų paminėtais trimis asmenimis, ir sakė, kad kaltinimai apnuodijimu tėra mėginimas diskredituoti jo kampaniją, kad būtų užtikrintas teisingumas dėl S.Magnitskio mirties.
V. Putino „reakcija tokia absurdiška, kad ji tik padeda mūsų kampanijai ir mūsų tikslams“, sakė B. Browderis.
Rusijos prokurorai nurodė nusprendę pareikšti naujų kaltinimų B.Browderiui, išnagrinėję parodymus, pateiktus rusų teisininkės Natalijos Veselnickakajos, 2016 metais susitikusios su Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir jo tėvo prezidentinės kampanijos nariais bei raginusios atšaukti Magnitskio įstatymą. Šis susitikimas įvyko 2016 metų birželį Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, kai dabartinio prezidento sūnus per tarpininką buvo informuotas, jog N.Veselnickaja atstovauja Rusijos vyriausybei ir siūlo Maskvos pagalbą įveikti demokratų kandidatę Hillary Clinton. Vėliau paskelbti D. Trumpo jaunesniojo elektroniniai laiškai rodo, jog ši moteris apibūdinama kaip „Rusijos vyriausybės teisininkė“.
Nauji kaltinimai B. Browderiui buvo pateikti Nyderlandams ruošiantis sušaukti Europos Sąjungos šalių diplomatus tartis dėl Bendrijos lygio S.Magnickio įstatymo.
Be to, kaltinimai buvo pareikšti likus dviem dienoms iki Interpolo generalinės asamblėjos Dubajuje, per kurią tikimasi išrinkti naują agentūros prezidentą. Vienas iš pagrindinių kandidatų yra Rusijos vidaus reikalų ministerijos generolas majoras Aleksandras Prokopčiukas. Šis pareigūnas vadovavo Interpolo biurui Rusijoje, o 2016 metais buvo paskirtas agentūros viceprezidentu.
Nori savo vadovo
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė žurnalistams, kad Kremlius „serga už Rusijos kandidatą, ir norėtume, kad Rusijos kandidatas laimėtų šiuos rinkimus“.
Interpolas veikia kaip koordinavimo centras, bendradarbiaujantis su nacionalinėmis policijos tarnybomis, ieškančiomis užsienyje esančių įtariamųjų. Agentūra neturi įgaliojimų pati sulaikyti ieškomus asmenis, bet siuntinėja „raudonuosius perspėjimus“, nurodančius, kad vienas ar kitas asmuo yra ieškomas kurios nors šalies.
Interpolo statutas aiškiai įpareigoja laikytis neutralumo, bet organizacija buvo kritikuojama, kad leidžia vyriausybėms piktnaudžiauti „raudonųjų perspėjimų“ sistema jų politiniams priešams ir incidentams persekioti.
Prieš dvejus metus Interpolas ėmėsi priemonių, turinčių sustiprinti „raudonųjų perspėjimų“ sistemos teisinį pagrindą. Pagal naująją tvarką tarptautinė teisininkų ir ekspertų grupė pirmiausiai patikrina šalių teikiamus pareiškimus, ar jie atitinka Interpolo taisykles, ir agentūra paskelbia perspėjimus tik gavusi teigiamą išvadą. Interpolas taip pat sako sustiprinęs mechanizmą, leidžiantį ieškomiems asmenims teikti apeliacijas.
Kritikos lavina
Tačiau B. Browderis atkreipė dėmesį, kad jam paskelbtų naujų kaltinimų laikas įtartinai sutampa su Interpolo vadovo rinkimų laiku.
„Prieš Interpolui nusprendžiant, ar Rusijos pareigūnas turėtų būti Interpolo prezidentas, Rusijos prokuratūra surengia didžiulę spaudos konferenciją apie mane ir (aiškina), kaip jie mane persekios bet kur pasaulyje“, – sakoma B.Browderio „Twitter“ žinutėje.
Per tą spaudos konferenciją prokurorai sakė įtrauksiantys B.Browderį į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą ir pridūrė, kad tikisi agentūros bendradarbiavimo.
Rusija jau anksčiau mėgino užsitikrinti, kad būtų paskelbta B.Browderio tarptautinė paieška, bet Interpolas šias pastangas atmetė, nes bylą prieš šį veikėją laiko politiškai motyvuotu. B.Browderis gegužę buvo trumpam sulaikytas Ispanijoje, bet buvo paleistas, policijai įsitikinus, kad išduotas arešto orderis nebegalioja.
B.Browderis sakė, kad A.Prokopčiuko galimas paskyrimas „sukeltų organizacijai didžiulį pavojų tapti visiškai diskredituota“.
Kiti Kremliaus kritikai irgi skambino pavojaus varpais dėl galimo Interpolo politizavimo.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, jau ne kartą areštuotas dėl savo organizuotų demonstracijų ir teistas baudžiamosiose bylose, pirmadienį per tviterį rašė, kad jo partneriai yra nukentėję nuo Interpolo pareigūnų, vykdžiusių Rusijos prašymus persekioti Kremliaus oponentus.
„Nemanau, kad prezidentas iš Rusijos padės sumažinti tokių pažeidimų“, – pabrėžė A. Navalnas.
Panašių nuogąstavimų buvo iškilę, kai ankstesniu Interpolo prezidentu buvo paskirtas Meng Hongwei, užėmęs aukštas pareigas Kinijos saugumo tarnybose. Kinija irgi buvo kaltinama mėginanti naudotis Interpolu politiniais tikslais. Meng Hogwei šiuo metu yra areštuotas Kinijoje, vykdančioje didelio masto vajų prieš korupciją arba nelojalius pareigūnus.
Paklaustas, ar artėjantys Interpolo vadovo rinkimai kaip nors susiję su B. Browderio byla, Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus žurnalistams, sakė, kad Maskva šią organizaciją laiko „patikima partnere“. Jis išreiškė viltį, kad „procedūrų bus tinkamai laikomasi“, kai Rusija pateiks Interpolui prašymą paskelbti B.Browderio arešto orderį.
Rusija smerkia „kišimąsi“ į balsavimą
Kremlius antradienį pasmerkė „kišimąsi“ į naujojo Interpolo pirmininko rinkimus, kritikams, įskaitant kai kuriuos JAV senatorius, išreiškus protestą dėl galimybės, kad šios tarptautinės policijos institucijos vadovo postas atiteks vienam rusų pareigūnui.
„Tai yra kišimasis į tam tikrą balsavimo procesą, į tarptautinės organizacijos rinkimus“, – pažymėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas kelių JAV senatorių kritikos pareiškimą.
„Kaip dar galima tai pavadinti? Tai yra aiškus (kišimosi) pavyzdys“, – pridūrė jis.
Interpolo valstybės narės per Generalinės asamblėjos posėdį, vyksiantį trečiadienį Dubajuje, rinks institucijos pirmininką.
Vis daugiau kritikų ragina Interpolą atmesti Rusijos vidaus reikalų ministerijos Aleksandro Prokopčiuko kandidatūrą šios organizacijos vadovo postui užimti, nuskambėjus nuogąstavimų, kad Maskva galėtų piktnaudžiauti šia padėtimi ir persekioti užsienyje esančius savo politinius oponentus.
Dabartinis Interpolo viceprezidentas Aleksandras Prokopčiukas laikomas favoritu šiam postui užimti.
Pirmadienį išplatintame pareiškime JAV senatoriai Jeanne Shaheen, Rogeris Wickeris, Chrisas Coonsas ir Marco Rubio paragino Interpolo generalinę asamblėją nepritarti A. Prokopčiuko kandidatūrai.
„Interpolui išrinkti generolą majorą Aleksandrą Prokopčiuką savo naujuoju pirmininku būtų tas pat, kaip pavesti lapei vadovauti vištidei“, – tvirtino amerikiečių įstatymų leidėjai.
„Rusija nuolat piktnaudžiauja Interpolu, suvesdama sąskaitas bei puldinėdama politinius oponentus, disidentus ir žurnalistus“, – pridūrė jie, pabrėždami, jog A. Prokopčiukas „asmeniškai prisidėjęs prie šios bauginimo strategijos“.
Kitas kandidatas yra pietų korėjietis Kim Jong-yangas, laikinai vadovaujantis Interpolui nuo spalio, kai ankstesnis agentūros vadovas Meng Hongwei dingo savo gimtojoje Kinijoje.
Pekinas vėliau pranešė Interpolui, kad Meng Hongwei pasitraukė iš savo pareigų, sulaukęs kaltinimų kyšininkavimu.
