Vidurio ir Rytų Europoje „Humvee“ šarvuočiams keliai būtų pernelyg siauri, tankų svorio neatlaikytų tiltų konstrukcijos, o karius užlaikytų pasieniečiai tikrindami pasus.
Nors dauguma kliūčių karo paskelbimo atveju pranyktų, laikotarpis iki pradedant aktyvius karinius veiksmus būtų didžiausia problema.
Užstrigtų formų pildymuose
Valstybėse, turinčiose bendrą sieną su Rusija, NATO yra dislokavus tik mažą dalį savo pajėgų. Kitiems tektų atkeliauti šimtus ar tūkstančius kilometrų.
Čia ir kiltų problemos. Dėl biurokratinių problemų, blogos infrastruktūros ir netinkamo planavimo Rusija galėtų netrukdoma užimti Baltijos šalių teritoriją, kol JAV kariuomenė pildytų 17 formų, reikalingų kirsti Vokietijos-Lenkijos sieną.
Šios logistinės problemos NATO vadovams kelia didžiausią nerimą.
Praėjusiais metais JAV pajėgos Vokietijoje daugiau nei ketvirtį metų gyveno be savo technikos ir ginklų. Karinė technika iš Gruzijos į Vokietiją vietoje planuotų dvejų savaičių traukiniu keliavo keturis mėnesius.
„Mums reikia judėti taip greitai kaip Rusija ar dar greičiau, kad galėtume atgrasyti Rusiją“, – tvirtino buvęs JAV armijos generolas Europoje Benas Hodgesas.
Praėjusį mėnesį baigęs karinę tarnybą, B.Hodgesas šiuo metu stengiasi į kitą mėnesį įvyksiančio NATO susitikimo darbotvarkę įtraukti pajėgų mobilumo klausimus.
Buvusio kariškio teigimu NATO Baltijos šalyje turi dislokuoti dar daugiau pajėgų.
Maskva geriau žino kraštą
Ilgus metus NATO neturėjo gynybinių planų naujoms šalims narėms, kurios prie aljanso prisijungė 2004 metais.
„Negalvojome apie plėtrą šioje srityje“, – teigė buvęs JAV armijos generolas ir ambasadorius prie NATO Douglasas Lute'as.
Tačiau 2014 metais prasidėjusi Rusijos agresija Ukrainos rytuose ir Krymo aneksija paskatino permąstyti gynybos planus.
Gynybos strategams teko nupūsti dulkes nuo knygų, nenaudotų nuo Šaltojo karo pabaigos. Tada ir paaiškėjo, kad pajėgoms judėti Europoje sektųsi sunkiai.
„Transporto klausimai yra labai praktiški, tačiau tai didesnės problemos simptomai. 25 metus mes įsivaizdavome Europą kaip taikią, laisvą ir vieningą, bet ji nėra taiki, vieninga ir laisva“, – samprotavo D.Lute'as.
Daugeliu atvejų karinių veiksmų strategai Maskvoje geriau įsivaizduoja kovą šiame regione ir žino visus silpnuosius taškus, kadangi šios teritorijos kažkada priklausė Sovietų Sąjungai.
Rusija taip pat neturi problemų perkelti savo kariuomenės pajėgas šalies viduje, tuo tarpu NATO susiduria su taisyklėmis, kurios apriboja tokius veiksmus Europoje.
Vokietija sunkvežimiams su tankais ar kita sunkiąja karine technika leidžia greitkeliais važiuoti tik darbo dienų naktimis.
Švedija nėra aljanso narė, tačiau artimai bendradarbiauja su NATO. Ši šalis reikalauja trijų savaičių įspėjimo, kad leistų karinėms pajėgoms kirsti jos teritoriją.
Tuo tarpu geležinkelio bėgiai Baltijos šalyje yra platesni nei Vakarų Europoje, tad karinė technika Lenkijos-Lietuvos pasienyje turėtų būti nukrauta nuo bėgių ir vėl pakrauta atgal.
Tai prie karinės technikos pergabenimo gali pridėti ne vieną dieną.
„Jeigu gali atvykti per 45 dienas – tu pavėlavai į kovą“, – teigė gen. mjr. Stevenas Shapiro.
Generolas taip pat pastebėjo, kad norint kirsti Vokietijos-Lenkijos sieną jam teko užpildyti 17 skirtingų formų.
Tankų laukė 4 mėnesius
Su kliūtimis praėjusiais metais susidūrė ir JAV kariai, grįžtantys į Vokietija po misijos Gruzijoje.
„Misija baigėme rugpjūčio 15 dieną, o dalis technikos negrįžo iki vėlaus gruodžio“, – pasakojo pulkininkai leitenantas Adamas Lackey.
Vengrijos pasienio pareigūnams nepatiko kaip šarvuočiai „Stryker“ buvo pritvirtinti ant traukinio platformų. Juos teko nukrauti ir užkėlus pritvirtinti iš naujo. Vienas inspektorius keturias dienas užlaikė karinę techniką išėjęs atostogauti, tad ši nebegalėjo keliauti dėl dažno keleivinių traukinių tvarkaraščio Vokietijoje.
Kariai galiausiai paliko techniką laukti ir vieni parvyko į bazę. Sugrįžus šarvuočiams dėl lietaus ir sniego techniką sugrąžinti į kovinę būseną prireikė daug papildomo darbo.
Jeigu tuo metu būtų prasidėjęs karinis konfliktas, kariai nebūtų turėję su kuo kovoti.
Dabar A.Lackey vadovauja būriui Lenkijos šiaurės rytuose ir teigia, kad „šį kartą nuvažiuosime visur“.
Planuojami pokyčiai
NATO lyderiai tik pradeda kovoti su šiomis problemomis. Bendradarbiaujant su Europos Sąjunga siekiama skirti didesnę lėšų dalį kelių infrastruktūrai.
Kitą mėnesį susitikime Briuselyje ketinama patvirtinti dvejų naujų karinių dalinių veikimą, kurie paspartintų susisiekimą tarp JAV rytinės pakrantės ir Baltijos šalių sienos su Rusija.
NATO šalių lyderiai taip pat ketina patvirtinti planus, pagal kuriuos didesnis kiekis pajėgų būti perkeliamas greičiau. Šiuo metu NATO gali perkelti 5 tūkstančius kareivių per 10 dienų. Planuojama per mėnesį sugebėti perkelti 30 tūkst. kareivių.
Tai bus didelis postūmis aljanso veikloje siekiant atgrasyti Rusiją, nors dar nėra priartėta prie pasirengimo lygmens, koks buvo Šaltojo karo metais.
„Tol, kol galime atbaidyti priešus ir greitai perkelti savo karines pajėgas, mes išvengsime konflikto“, – tvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO gynybos patikrinimas
Sudėtingiausia visos aljanso gynybos vieta – Lietuvos-Lenkijos siena arba kitaip vadinamas Suvalkų koridorius tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos.
Tai Baltijos šalims gyvybiškai svarbus taškas, sujungiantis valstybes su kitomis aljanso šalimis. Šioje 65 kilometrų atkarpoje yra tik vieni geležinkelio bėgiai ir du keliai.
Teritoriją lengvai pasiekti gali Kaliningrade dislokuotos Rusijos raketinės gynybos žemė-oras sistemos.
NATO šalims šiame ruože būtų pavojinga į kovą siųsti naikintuvus, tad kariuomenė turėtų kautis be paramos iš oro. Susisiekimas žeme galėtų būti sutrikdytas kelyje apvertus sunkvežimį.
„Ši vieta yra pažeidžiamiausia greitos atakos atveju“, – teigė B.Hodgesas.
Jeigu Rusija telktų savo pajėgas pasienyje, NATO reikėtų reaguoti greitai. 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad Rusija galėtų užimti Rygą greičiau nei per 60 valandų.
„Negalime pakeisti savo geografinės vietos. Tai iš savęs yra sunkiai apginama vieta“, – tvirtino pulkininkas leitenantas Mindaugas Petkevičius.
Lietuvos kariuomenės būstinėje greitis yra labai svarbus. Supakuotos kuprinės visada laukia paruoštos, jeigu prasidėtų konfliktas.
„Baltijos šalys yra ta vieta, kur Rusija išbandys visos NATO gynybą. Jeigu ji nepasisektų, griūtų visa NATO“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas.
