Karo nuniokotos šalies rinkėjai balsuoja sugriežtinto saugumo sąlygomis, nes džihadistai tebekelia didelę grėsmę net ir smarkiai sumažėjus smurto lygiui. Uždaryti oro uostai, pasienio ruožas, apribotas automobilių judėjimas miestų gatvėse.
Be to, rinkimai vyksta tvyrant didelei įtampai tarp svarbių regiono veikėjų – Irano ir Jungtinių Valstijų. Anksčiau šią savaitę Vašingtonas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos, todėl Irake baiminamasi, kad šios krizės padariniai gali destabilizuoti šalį.
Praėjus penkiems mėnesiams po IV kovotojų galutinio sutriuškinimo, apie 24,5 mln. rinkėjų mėgins susigaudyti painiame politiniame žemėlapyje: dominuojantys šiitai yra susiskaldę, kurdai – pakrikę, o sunitai – nustumti į paribį.
Po 15 metų trukusio kraujo liejimo, prasidėjusio 2003-aisiais nuo JAV vadovaujamos invazijos, nuvertusios Saddamo Husseino režimą, rinkėjai yra smarkiai nusivylę, politikoje dominuoja seni veidai, šalies elitas įklimpęs į korupciją ir tarpkonfesinę priešpriešą.
Vienoje rinkimų apylinkėje Bagdado Karados rajone 74 metų Sami Wadi sakė trokštąs pokyčių, „kad šalis būtų išgelbėta“.
„Raginu visus irakiečius dalyvauti rinkimuose, kad kontroliavusiems šalį nuo 2003 metų nebūtų leista pasilikti valdžioje“, – pensininkas sakė naujienų agentūrai AFP.
Antrajame pagal dydį Irako mieste Mosule – buvusioje „Islamo valstybės“ tvirtovėje, smarkiai sugriautoje per kelis mėnesius trukusį puolimą prieš džihadistus – gyventojai tikisi, kad padėtis pasikeis į gera.
„Balsuoju už saugumą ir ekonomikos stabilizavimą, už geresnę ateitį“, – sakė 26 metų darbininkas Ali Fahmi.
Premjeras Haideras al Abadi, tapęs vyriausybės vadovu 2014 metais, kai šalyje siautėjo IS, dabar siekia naujos kadencijos. Jis tvirtina nugalėjęs džihadistus ir užkirtęs kelią kurdiškojo regiono atsiskyrimui.
Tačiau jo šiitiška bendruomenė, Irake sudaranti daugumą ir dominuojanti politikoje, yra smarkiai susiskaldžiusi, todėl balsai gali pasiskirstyti daugeliui frakcijų, o jų derybos dėl vyriausybės suformavimo gali ilgai užsitęsti.
Kad ir kas taptų premjeru, jo laukia itin sunkus uždavinys – atstatyti šalį, nuniokotą kovų su IS, nors šalys donorės jau yra pažadėjusios skirti Irakui 30 mln. JAV dolerių (25 mlrd. eurų).
Daugiau kaip 2 mln. gyventojų tebėra perkelti šalies viduje, o „Islamo valstybė“, pažėrusi grasinimų atakuoti rinkimus, tebėra pajėgi surengti pražūtingų išpuolių.
Irakas seniai buvo priešpriešos tarp Irano ir JAV įtakos arena: Teheranas palaiko glaudžius ryšius su šiitų politikais, o Vašingtonas siuntė į šalį karius kovoti su „Islamo valstybe“.
Vykstant balsavimui pagal painią Irako rinkimų sistemą rinkėjams tenka rinktis iš beveik 7 tūkst. kandidatų, ir mažai tikėtina, kad kuris nors vienas blokas bent priartės prie daugumos 329 vietų parlamente.
Balsavimo apylinkės veiks iki 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti per ateinančias tris dienas.
