Ar teisingai suprantu, kad jūsų interesų sritis apima civilinės saugos sritį? Taigi tai yra policijos, teismų, prokurorų darbo sfera?
Taip, mūsų partneriai – Nacionalinė policija, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, regioninės prokuratūros, SBU (Ukrainos saugumo tarnyba) ir iš dalies teismų sistema.
Ar pavyksta siekti tikslo, kad civilinės saugos srities atstovai dirbtų laikydamiesi įstatymų, o ne dėl politinės naudos?
Mūsų misijos tikslas – užtikrinti, kad Ukrainoje visos teisėsaugos institucijos vadovautųsi įstatymu be kitų motyvų, kad valstybinės institucijos tarnautų visuomenei, o ne atskiroms grupėms ir, kad gerbtų žmogaus teises. Galiu pasakyti, kad tai nėra labai lengva užduotis, tačiau, dirbdamas misijoje pastebėjau, jog daroma labai didelė pažanga.
Deja, bet mūsiškių Ukrainos ekspertų nuomone, yra priešingai. Štai pavyzdžiui, naujajai policijai jau dveji metai, tačiau daugelis mano, jog ji reformuota „parodomaisiais“ tikslais, tačiau tikroji reforma taip ir neįvyko.
Reforma vykdoma iki šiol ir bus vykdoma dar ne vienerius metus. Galiu pateikti savo pavyzdį: aš Lietuvos policijoje dirbau 26 metus ir per šį laikotarpį įvyko 13 reformų. Vienos reformos buvo ne itin sėkmingos, tiesiog pakeitė pavadinimą, kitos reformos radikaliai pakeitė mano organizaciją.
Pakalbėkime apie konkrečius pavyzdžius. Kas per jūsų dviejų metų darbo misijoje laikotarpį iš esmės pasikeitė?
Galima paminėti piliečių aptarnavimo centrus. Jie veikia kiek ilgiau nei metus bei dirba jau visoje šalyje. Ar yra skirtumas tarp senos ir naujos sistemos? Mano nuomone, jis yra. Yra ir kitų pavyzdžių, gal būt ne taip akivaizdžiai pastebimų. Pavyzdžiui, mes šiuo metu dirbame ties nusikaltimų tyrimų reformomis, mes padedame policijai įkurti detektyvų institutą. Bet visa tai vyksta ne taip greitai, nes šis procesas reikalauja ne tik perkvalifikavimo, bet ir pačios policijos filosofijos pokyčių.
Kodėl veiklos ir tyrimų reformos trunka tiek ilgai, kodėl to negalim padaryti per kelis mėnesius?
Turbūt yra trys priežastys. Pirma, neįmanoma tiesiog taip imti iš staiga atlikti kriminalinių tyrimų, pašalinti visą personalą, apmokyti per tris mėnesius ir per šį laikotarpį sukurti naują struktūrą. Tie, kurie tiria nusikaltimus, turi tai daryti, nes nusikalstamumo lygis Ukrainoje labai didelis.
Turite galvoje, kad tyrėjus reikia ruošti ilgiau nei patrulius?
Iš dalies taip, o iš kitos pusės – reikia keisti pačių pareigūnų požiūrį. Jie turi manyti, jog tai bus naudinga ir jiems patiems ir, kad tokiu būdu jų darbas bus efektyvesnis. Trečia priežastis – teisės aktai, todėl, kad jie iki šiol nėra tobuli vykdant numatytą planą. Manau, kad kitais metais parlamentas galės priimti tinkamą sprendimą.
Jei mes kalbame apie Ukrainos saugumo tarnybą, tai ji apskritai nėra reformuojama?
Kiekviena valstybės saugumo ar slapta tarnyba turi pateikti numatytą ataskaitą savo piliečiams ir vyriausybei. Ir tai yra demokratinės valstybės pamatas, todėl, kad šių tarnybų darbas labai specifinis, jis paslėptas, jie turi ataskaitų teikimo sistemą. Kalbant apie Ukrainos saugumo tarnybą, ties tuo padėjome pirmuosius žingsnius, mes padėjome jiems paskelbti pirmąją ataskaitą šiais metais apie tai, ką jie daro.
Mes taip pat atlikome keletą mokymų apie žmogaus teises, apie šių teisių apsaugą, mes atlikome keletą mokymų apie valdymo organizavimą.
Antrasis žingsnis – reforma. Dėl to reikalingas konkretus planas ir koncepcija, nes neįmanoma chaotiškai reformuoti tokios institucijos. Ši koncepcija praėjusiais metais buvo sukurta pasitelkiant mūsų misiją, padedant NATO biurui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. Deja, ši koncepcija dabar plūduriuoja tarp galios koridorių ir nėra patvirtinta. O tai ir būtų pagrindas reformos pradžiai.
Apskritai, kiek sėkmingai vyksta Ukrainos teisėsaugos institucijų reforma civilinės saugos srityje?
Reforma juda į priekį. Tai vyksta ne taip sklandžiai ar taip greitai, kaip visi norėtų ir kaip mes norėtume, bet reforma priklauso nuo to, kaip žmonės ja tiki ir kaip jie tai supranta. Iš mano valstybės patirties galiu pasakyti, kad sunkiausia yra pakeisti mąstymo būdą ir priversti žmones tikėti, kad jie kažką gali pakeisti.
Parengė Sandra Kindiuk
