A.Jaceniuko atstovė Olha Lapo savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad ekspremjeras siekia įrodyti „visišką Rusijos teisingumo sistemos absurdą“.
Maskva kaltina A.Jaceniuką priklausius ginkluotai grupuotei ir paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dalyvavus Čečėnijos kare.
Rusijos Tyrimų komitetas 2015 metų rugsėjo pradžioje pareiškė, kad 1994-1995 metais A.Jaceniukas kovojo prieš rusų karius Čečėnijoje.
Tačiau jam tuo metu buvo vos 21 metai ir jis oficialiai studijavo teisę prestižiniame Černivcių nacionaliniame universitete.
Prorusiškoje žiniasklaidoje paplito fotografijos, kuriose matomas A.Jaceniuką primenantis vyras, pozuojantis su keliais Čečėnijos karo vadais. Kijevas tvirtina, kad šios nuotraukos – padirbtos.
Pirmasis Čečėnijos karas baigėsi 1996-aisiais paskelbus faktinę respublikos nepriklausomybę. Trejais metais vėliau rusų kariuomenė vėl įžengė į Čečėnijos teritoriją, ir po trumpo V.Putino inicijuoto karo čečėnų respublika tapo Rusijos Federacijos dalimi.
A.Jaceniukas juokais nuleido tokius Maskvos kaltinimus jo atžvilgiu.
Tačiau Rusijoje ši istorija sulaukė didelio atgarsio, ir šių metų kovą Maskva net pareikalavo Kijevo išduoti A.Jaceniuką Rusijos teisėsaugai.
Oficialų ieškinį Strasbūre įsikūrusiam teismui galima pateikti tik tada, kai išsenka visos vietos teismų, šiuo atveju – Rusijoje, galimybės.
O.Lapo teigimu, A.Jaceniukas kreipsis į EŽTT iškart po to, kai Rusija atmes jo skundą.
„Rusijoje nėra teisingumo sistemos“, – feisbuke parašė O.Lapo.
„Šią absurdišką bylą pabaigs Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – pridūrė ji.
Šiuo metu A.Jaceniukas neužima jokio posto vyriausybėje; jis vadovauja antrai didžiausiai parlamentinei Ukrainos partijai.
A.Jaceniukas vadovavo Ukrainos vyriausybei nuo 2014 metų, kai per Maidano sukilimą buvo nuversta Rusijos palaikoma valdžia. Visgi 2016-ųjų balandį jis buvo priverstas atsistatydinti, nes neteko visuomenės pasitikėjimo dėl jo, kaip manoma, nesugebėjimo pažaboti valdininkų korupciją.
Kai jis atėjo į valdžią, premjero planus reformuoti ekonomiką ir ištraukti šalį iš Rusijos įtakos zonos palaikė Kijevo sąjungininkai iš JAV ir Europos Sąjungos.
Vis dėlto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neslėpė neapykantos 43 metų buvusiam bankininkui, apkaltinusiam Kremliaus lyderį 2014-ųjų kovą ir balandį okupavus Krymo pusiasalį ir siuntus savo karius į Rytų Ukrainą.
Jau trejus metus besitęsiantis karas nusinešė daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, bet Rusija įnirtingai neigia dalyvaujanti ginkluotame konflikte Ukrainos rytiniame pakraštyje.
