Beveik trečdalis iš 160 tūkst. JAV teritorijos laiko save čamorais – vietine tauta, kuri, kaip teigiama, į Guamą iš Indonezijos persikėlė prieš 3,5–4 tūkst. metų.
Nuo tada čamorams teko susidurti su ispanų kolonistais, ištverti susirėmimus per Antrąjį pasaulinį karą ir nuolatinį JAV karinių pajėgų didėjimą salos teritorijoje.
Čamorų studijų Guamo universitete profesorius Michaelas Lujanas Bavacqua teigė, kad salai atsidūrus JAV ir Šiaurės Korėjos konfrontacijos epicentre senoji tauta visiškai išnyktų.
„Guamas – čamorų namai. Tikrąja to žodžio prasme mūsų kaulai palaidoti šiose žemėse“, – teigė M.L.Bavacqua.
Šią savaitę daugybė čamorų rinkosi į demonstracijas, kuriose ne tik pasisakė už taiką, bet ir siekė parodyti pasauliui, kaip sunkiai jiems nuolat tenka kovoti už protėvių žemę, užtikrinti čiabuvių teises ir siekti kokios nors savivaldos formos.
Praėjusių konfliktų liekanos Guame dar matomos – kai JAV per Antrąjį pasaulinį karą grūmėsi su Japonija, buvo visiškai sunaikinta sostinė Agania.
Menkai pastangų įdėta, kad miestas vėl atsistotų ant kojų.
Vietoj senųjų pastatų, kultūrinio paveldo ir istorinių paminklų netrukus buvo įkurtos karinės bazės, pradėti statyti viešbučiai ir kurortai.
„Ištrynėte čamorų istorinius ryšius. Sunaikinote tai, kuo jie rėmėsi ištisus amžius“, – piktinosi istorikė Malia Tony Ramirez.
Šiandien čamorai ir kai kurie salos gyventojai norėtų, kad Guamas turėtų didesnę savivaldą ar taptų nepriklausomas nuo JAV.
