Rusijos tyrimų centro „Levada“ atlikta apklausa parodė, kad net 84 proc. rusų užpuolimo atveju savanoriškai tarnautų kariuomenėje, – tai patys didžiausi skaičiai per pastaruosius 20 metų. O šaukimą į kariuomenę jau trečius metus iš eilės remia dauguma rusų.
Šalyje karo tarnyba privaloma visiems 18–27 metų vaikinams. Pratybos trunka 12 mėnesių. Iki 2008 metų tarnauti reikėdavo net dvejus metus.
Rusijos visuomenės požiūris į šaukimą bei kariuomenę, kaip ir į daugelį kitų dalykų, itin priklauso nuo pasaulio įvykių. O dar tiksliau – kaip Rusijos valstybinė žiniasklaida tuos įvykius pateikia.
Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį ir šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį, kai Rusijos kariuomenė buvo palikta kone likimo valiai, daugumos rusų nuomonė apie šaukimą buvo neigiama.
Tarnybos rusai kratėsi, kaip kas galėjo: išsilavinę arba pasiturintys šalies gyventojai pareigos išvengdavo brangiais ir ne itin legaliais būdais. Tačiau, daugelio nuomone, tai buvo kaina, kurią verta mokėti.
1997–2006 metais šaukimą rėmė ne daugiau nei 35 proc. rusų, tačiau nuo 2007 metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo vykdyti griežtesnę užsienio politiką.
Vos po metų kilo Rusijos ir Gruzijos karas, o Kremlius žiniasklaidoje ėmė kritikuoti NATO. Tada šaukimą remiančių rusų padaugėjo iki 40 proc.
„Jei karinės kampanijos yra trumpos, pergalingos ir nebrangios, jas remia daugiau žmonių, – aiškino tyrimų centro „Levada“ sociologas Denisas Volkovas. – Tačiau vykstant ilgesniems karams, pavyzdžiui, Čečėnijoje, paramos yra mažiau.“
Rusijos gyventojai ilgai rėmė šaukimo panaikinimą. 2002 metais 64 proc. jų palaikė kariuomenės reformas. Šaukimas būdavo mažiausiai populiarus didmiesčiuose, o kaimuose tarnyba būdavo vienas iš vos kelių būdų užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
2010 metais Rusijos kariuomenė pradėjo vykdyti modernizaciją, siekdama atkurti nuo sovietmečio netobulintas pajėgas. Šie siekiai dar dabar yra itin liaupsinami žiniasklaidoje: nuolatos kalbama apie naujausius Rusijos ginklus bei transporto priemones. Rusai vėl pradėjo didžiuotis savo kariniu pajėgumu.
Nors kariuomenė pradėjo svarstyti, kad geriausia būtų sukurti profesionalių savanorių pajėgas, dauguma šalies gyventojų dabar remia šaukimą tarnauti. Taip pat padaugėjo žmonių, kuriems šeimos narių tarnavimas skamba kaip gera mintis.
2017 metų pradžioje 61 proc. apklaustųjų tikino, kad remtų pašauktą šeimos narį, o vos 23 proc. rėmė šaukimo vengimą. 2006 metais pastarasis skaičius buvo daugiau nei dukart didesnis – net 53 proc.
Vis dėlto šiemet mažiau rusų nei anksčiau įsitikinę, kad jų šaliai gresia karinis pavojus iš svetur. 2015 metais užpuolimo bijojo 68 proc. žmonių, o šiemet jų yra 58 proc. 34 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad iš viso jokios grėsmės Rusijai nėra.
Tyrimų centras „Levada“ taip pat rusų paklausė, ką jie mano apie samdinius, kuriuos valdžia svarsto įteisinti. Tiesa, kol kas vos 28 proc. rusų mano, kad samdinius derėtų įteisinti.
