Mokslo žurnalas „Bulletin of Atomic Scientists“ ketvirtadienį savo pasaulio pabaigos laikrodį pasuko 30 sekundžių į priekį. Dabar jis rodo pustrečios minutės iki vidurnakčio.
Taip žurnalas įspėja apie vis mažėjančias galimybes pasauliui išvengti branduolinio karo ar klimato katastrofos.
„Tai istorinis momentas. Laikrodžio rodyklės per 64 metus nebuvo arčiau vidurnakčio“, – sakė fizikas ir žurnalo valdybos narys Lawrence’as Kraussas.
Mat pastarąjį kartą dar griežtesnį įspėjimą mokslininkų sukurtas simbolinis laikrodis pranešė 1953-iaisiais.
Tada po pirmojo vandenilinės bombos bandymo laikrodis rodė dvi minutes iki dvylikos.
O nuo 2015-ųjų jo rodyklės buvo sustingusios ties trimis minutėmis iki vidurnakčio.
Nuo 1947 metų veikiantis laikrodis simbolizuoja, kiek žmonija artėja prie branduolinio susinaikinimo ar kitokios pražūties.
Pasaulio pabaigos laikrodis nėra tikras laiką rodantis mechanizmas, o mokslininkų būdas išreikšti, ką jie mano apie aštrėjančią valstybių lyderių retoriką ir branduolinius ginklus.
Be to, pastaruoju metu į savo skaičiavimus fizikai įtraukia ir klimato kaitą. Tiesa, jokios gamtinės nelaimės, epidemijos ar meteoritai, galintys nutraukti gyvybės egzistavimą, į skaičiavimus nėra įtraukiami. Laikrodis įspėja tik dėl žmogaus sukurtų pavojų.
Kuo daugiau grėsmės, tuo labiau laikrodžio rodyklės priartėja prie vidurnakčio, kuris simbolizuoja žmonijos susinaikinimą.
„Tai metafora, bet jeigu kas nors paspaustų mygtuką, iki branduolinės katastrofos mus tikrai skirtų ne daugiau nei kelios minutės“, – teigė žurnalo „Bulletin of Atomic Scientists“ leidybos direktorė Rachel Bronson.
Mokslininkai neslepia, kad pastarąjį laikrodžio pasukimą, apie kurį pranešta užvakar, paskatino ir naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo abejonės žmogaus įtaka visuotiniam atšilimui bei grasinimai sustiprinti branduolinį šalies pajėgumą. Tačiau tai tikrai ne jo nuopelnas.
„Ar naujo prezidento išrinkimas gali lemti laikrodžio rodyklių pasukimą?
Apžvelgiame labai daug aspektų. Retai sprendžiame atsižvelgdami tik į vieno žmogaus veiksmus“, – paaiškino R.Bronson.
Prieš 70 metų sukurtas laikrodis pirmiausia buvo nustatytas ties septynių minučių prieš dvyliktą riba, nes jį sukūrusiam menininkui tai pasirodė gražus kampas.
Mokslininkai vėliau jo rodyklių padėtį keitė dar 22 kartus. Laiką arčiausiai pražūties laikrodis rodė 1953 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjunga išbandė vandenilines bombas.
Griuvus Berlyno sienai mokslininkai savo laikrodį atsuko gerokai atgal, iki be 17 min. vidurnakčio, nes tada pasirašyta valstybių nusiginklavimo sutartis.
Jei rodyklės dar labiau priartėtų prie vidurnakčio, mokslininkų dėl to vis tiek nekankintų nemiga.
„Mūsų tikslas – ne kelti paniką, o įspėti, kad tokiais dalykais nejuokaujama.
Yra dalykų, kurių galime imtis, o diskusija apie pasaulio būklę yra labai naudinga“, – pabrėžė R.Bronson.
