IV perėmė Palmyrą sekmadienį, praėjus devyniems mėnesiams po
to, kai džihadistus iš šio miesto išvarė Sirijos prezidentui
Basharui al-Assadui ištikimos pajėgos bei rusų
antskrydžiai.
„Ši kontrataka turbūt buvo viena svarbiausių, kurias tik yra
atlikusi IV“, – sakė Pentagono atstovas laivyno kapitonas
Jeffas Davisas.
„Dėl to IV susirinko visą režimo paliktą techniką. Tai
gali būti ir šarvuoti automobiliai, ir artilerija“, – sakė jis.
Kai IV 2014 metais pirmą kartą nusiaubė kaimyninį Iraną,
vietos saugumo pajėgos bėgo beveik nesipriešindamos ir paliko savo
ginklus bei techniką – kurios didžiąją dalį Bagdadui buvo
parūpinusios Jungtinės Valstijos.
IV pirmą kartą užėmė Palmyrą 2015 metų gegužę ir
susprogdino UNESCO saugomas romėnų laikų šventyklas bei
išgrobstė senovinius dirbinius.
Pentagonas ir jos vadovaujamos koalicijos partnerės kaltina
Maskvą ir Damaską, kad neskyrė pakankamo dėmesio Palmyrai
apsaugoti ir rūpinosi tik sukilėlių bastiono Alepo bombardavimu.
„Iš tikrųjų galima manyti, kad režimas, remiamas Rusijos,
rūpinosi tik Alepu ir nesugebėjo prižiūrėti savo užnugario“,
– pareiškė J.Davisas.
Jis sakė, kad režimo pajėgos pabėgo iš Palmyros „labai
greitai“ po to, kai įsiveržė IV.
Maskva savo ruožtu kaltina JAV, kad šios nesugebėjo koordinuoti
karinių operacijų ir leido IV kontratakuoti Palmyrą.
Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby pareiškė, kad nei Rusija, nei B.al-Assadas niekada nekovojo su IV
Sirijoje.
Buvo dedamos pastangos „žiauriai susidoroti su opozicija ir tai
kainavo labai daug nekaltų žmonių gyvybių“, sakė jis. Tuo tarpu
tarptautinėje arenoje tvyro pasipiktinimas dėl pranešimų apie
aukas, tarp kurių buvo ir kelios dešimtys savavališkų egzekucijų,
B.al-Assadui lojalioms pajėgoms užėmus paskutinę sukilėlių
kontroliuotą Alepo teritoriją.
