Vokietija gruodį sutiko dislokuoti Indžirliko bazėje Turkijos
pietuose žvalgybos lėktuvų „Tornado“ ir degalų papildymo ore
lėktuvų. Šie ištekliai buvo Berlyno indėlis JAV vadovaujamoje
daugiašalėje koalicijoje, kovojančioje su džihadistų grupuote
„Islamo valstybė“ Sirijoje ir Irake.
Šiuo metu Indžirlike yra apie 240 vokiečių karių.
Vis dėlto Turkija ne kartą atsisakė leisti vokiečių
politikams aplankyti Indžirlike dislokuotus karius, todėl Vokietijos
valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė – Socialdemokratų
partija (SPD) – pareikalavo, kad Berlynas išvestų savo
kontingentą iš šios bazės.
Vokietijos kariuomenė yra pavaldi parlamentui, todėl įstatymų
leidėjai gali spręsti, kur turi būti dislokuojamos pajėgos.
Vokietijos mandatas laikyti savo pajėgas Indžirlike galioje iki
šių metų pabaigos, o SPD pagrasino blokuoti pastangas jį
pratęsti.
„Jeigu nebeįmanoma aplankyti mūsų karių, tuomet klausimas
dėl mandato pratęsimo nesvarstytinas“, – „Der Spiegel“ sakė
SPD gynybos ekspertas Raineris Arnoldas.
Leidinys taip pat nurodė, kad Gynybos ministerija svarsto, ar
dabar Turkijoje laikomas kontingentas galėtų būti perkeltas į
Jordaniją arba Kiprą, bet neįvardijo šios informacijos šaltinių.
Įtampa tarp Turkijos ir Berlyno padidėjo, kai Vokietijos
parlamentas nutarė įvardyti genocidu per Pirmąjį pasaulinį karą
Osmanų imperijoje vykdytas armėnų žudynes. Ankara savo ruožtu
pagrasino nebevykdyti šių metų kovą su Europos Sąjunga sudaryto
susitarimo dėl pastangų stabdyti migraciją į Bendriją.
Berlynas taip pat supykdė Ankarą, kritikuodamas prezidento
Recepo Tayyipo Erdogano griežtus veiksmus
po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti karinio perversmo.
Triuškindama įtariamus sąmokslininkus Ankara suėmė daugiau kaip
40 tūkst. valstybės tarnautojų.
