1979 m. lapkričio 20 d. mažiausiai penki šimtai ginkluotų islamistų, kuriems vadovavo buvęs kariškis Juhaymanas al-Otaybi ir radikaliai nusiteikęs dvasininkas Muhammadas al-Qahtani įsiveržė į Didžiąją Mekos mečetę, kurios kieme yra šventoji Kaaba su jos sienoje įmūrytu Juoduoju akmeniu. Keli apsaugos darbuotojai buvo tuoj pat nušauti, teroristai užgrobė tūkstančius įkaitų, o pačius maldos namus per trumpą laiką pavertė sunkiai prieinama tvirtove.
Sektantai pasiskelbė kovojantys už islamo grynumą. Jie reikalavo išsiųsti iš šalies visus nemusulmonus, liautis „netikėliams“ pardavinėti naftą, nutraukti bet kokius santykius su Vakarais, ir apskritai – nustoti mėgdžioti „pragaištingas kryžiuočių madas“, tarp kurių įvardinta net televizija. Karingasis šventikas M.al-Qahtani pasiskelbė naujuoju pranašo Mahometo įpėdiniu, kuris atėjo į šį pasaulį prieš Paskutinio teismo dieną tam, kad išgelbėtų „teisiuosius“. Ir pradėsiąs jis čia, prie šventosios Kaabos, kaip surašyta senojoje pranašystėje!
Saudo Arabijos policija ir kariuomenė ilgai nesiryžo atakuoti Didžiosios mečetės, kadangi bet kokia prievarta svarbiausios visiems musulmonams šventovės teritorijoje buvo tolygi pasibaisėtinai šventvagystei. Bet kai buvo gautas specialus vyriausiojo šalies muftijaus leidimas, su teroristais užvirė kruvini, kone dvi savaites trukę mūšiai. Jų metu pasitelkta sunkioji karo technika ir aviacija, Pakistano specialiųjų pajėgų būriai, iš Europos atgabenta antiteroristinė ginkluotė. Vyriausybines pajėgas konsultavo prancūzų instruktoriai. Tačiau, priešingai paplitusiam įsitikinimui, mečetės atakoje prancūzų kariai nedalyvavo. Tai galėjo sukelti tikratikių musulmonų pasipiktinimą; nė vienas „kryžiuotis“ neturi peržengti šventovės slenksčio!
Daugiadienių kautynių su apokaliptine sekta metu žuvo pusė tūkstančio Saudo Arabijos kareivių bei policininkų, maždaug tiek pat teroristų ir keli šimtai įkaitų. „Pranašas“ M.al-Qahtani buvo nukautas susirėmimuose, o dešinioji jo ranka J.al-Otaybi – iškilmingai nukirsdintas teismo sprendimu daugybės žiūrovų akivaizdoje. Kruvinas išpuolis Mekoje iki sielos gelmių sukrėtė viso pasaulio musulmonus, tačiau visuomet atsirasdavo ekstremistinių sektų, kurios tokią pagarbą miestams, mečetėms ir „stebuklingiems akmenims“ laikė pasibjaurėtina stabmeldystės forma. Panašūs įsitikinimai buvo ypač populiarūs kai kurių radikalių salafistų – „tikėjimo grynumo“ šalininkų tarpe.
2014 m. „Islamo valstybės“ (IV) smogikas Abu Turab Al Mugaddasi pareiškė, kad Mekoje esanti Kaaba turi būti sunaikinta.
„Žmonės atvyksta į Meką garbinti akmenį, o ne Alachą, – kalbėjo A.T.Al Mugaddasi. – Jei Alachas panorės, mes sunaikinsime Kaabą“.
Praktikos sprogdinant mečetes IV jau pasisėmė Irake. Tiesa, iki šiol griaunami buvo tik „eretikams“ šiitams priklausę maldos namai. O juk religiniai IV ideologai save skelbia sunitais.
Liepos 4 d. vakare Saudo Arabijoje gyvenantis pakistanietis surengė sprogimą prie pagrindinės Medinos mečetės. Būtent šioje šventovėje po Žaliuoju kupolu palaidotas pranašas Mahometas, kurio kapo garbinimą, kaip pagoniško mirusiųjų kulto apraišką, taip smerkė radikaliausi salafistai.
Jei paaiškės, kad už sprogdinimų išties stovi IV, tai reiškia, kad savo veiksmais jie peržengė ribą, kurios ilgus dešimtmečius nedrįso peržengti net patys didžiausi fanatikai. Ar sustiprins tai kovą su pasauliniu terorizmu? Ar Saudo Arabija liausis remusi radikalus? Pamatysime.
