Taip liepos 8-9 dienomis vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje skirtoje konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
„NATO nesisuka vien tik aplinkui Baltijos šalis – yra daugiau grėsmių nei vien tik Rusija, – aiškino V.Urbelis. – Jei norime, kad NATO ateitų mums į pagalbą, turime išmokti atpažinti visas įmanomas grėsmes Aljanso nariams.“
Vien JAV negalima kliautis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtoje konferencijoje NATO viešosios diplomatijos divizijos informacijos pareigūnas Ericas Povelis tvirtino, kad 67 metus egzistuojantis Aljansas vis dar laikosi tvirtai, tačiau pastaraisiais metais iškilo naujų pavojų, kurių nebuvo matyti nuo Šaltojo karo laikų.
Be Rusijos taip pat atsirado ir teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ pavojus. Su juo Aljansas kovoja rengdamas įvairių šalių pareigūnus, kad šie sugebėtų susidoroti su džihadistų keliama grėsme.
NATO pareigūnas priminė, kad JAV neseniai paskelbė ketinanti keturis kartus padidinti savo finansinį indelį į Aljansą – iki 3,4 mlrd. dolerių (3 mlrd. eurų). Tačiau to, E.Povelio nuomone, nepakanka.
„Mes negalime pasikliauti vien tik retorika ir JAV. Mums būtina didinti gynybai skirtas lėšas“, – aiškino E.Povelis.
Pasak NATO informacijos pareigūno, Aljanso atsakas į Rusijos agresiją turi būti dvilypis: būtina sukurti lanksčias gynybines pajėgas ir įsitraukti į dialogą su Rusiją.
Tačiau joks santykių normalizavimas su Rusija neįvyks tol, kol ji nepradės laikytis Minsko susitarimo ir nesiims taikos veiksmų Ukrainoje.
„NATO nenori konflikto ir nelaiko visos situacijos naujuoju Šaltuoju karu, tačiau negalima leisti Rusijai ir toliau daryti tai, ką ji daro“, – pabrėžė E.Povelis.
Rusija taktikos dukart nenaudoja
Pasak V.Urbelio, Baltijos šalims reikia didinti gynybai skiriamas lėšas bei skirti pakankamai dėmesio infrastruktūros modernizavimui. Tačiau šios pastangos turi būti nuolatinės ir ilgalaikės.
„Varšuvos susitikimas nebus istorijos pabaiga, mes negalime po jo užmigti“, – pabrėžė V.Urbelis.
Taip pat nederėtų nuvertinti Rusijos pajėgumų, nes ji sugeba mastyti labai inovatyviai ir beveik niekados nenaudoja tos pačios taktikos du kartus iš eilės. Todėl svarbu ne vien tik remtis praeities analize, bet ir suprasti šalių motyvacijas.
TSPMI dėstytojas Deividas Šlekys aiškino, kad pastaruoju metu karinė galia vėl tapo suvokiama kaip kariuomenės pajėgumas, tačiau tai neatitinka kintančios karo idėjos moderniame pasaulyje.
Pavyzdžiui, Rusija pastaraisiais metais pradėjo daugiau dėmesio skirti netiesioginėms karo taktikoms, nors vis dar palaiko ir stiprią kariuomenę.
„XXI amžiuje karas turi daugybę naujų elementų, apie kuriuos nešnekame, – kalbėjo D.Šlekys. – Karas yra daugiau nei vien tik kareiviai.“
Nekonkuruoja per karą
Pasak V.Urbelio, Rusija galimai ruošiasi konfliktui su NATO, tačiau jo aktyviai nesiekia, nes tai reikštų grėsmę dabartiniam politiniam režimui.
Tačiau galimos krizės atveju būtina žinoti, kaip mobilizuoti ir panaudoti visus įmanomus visuomenės resursus. Valstybė netgi galėtų pagalvoti apie atitinkamas kompensacijas piliečiams ir įmonėms karui pasibaigus.
Tiesa, kaip pabrėžė KAM pareigūnas, vien tik planavimo neužtenka – būtinas ir nuolatinis bendradarbiavimas su visuomenės lyderiais, parengties didinimas ir visuomenės informavimas apie elgesį kriziniais atvejais.
NATO pajėgų integravimo vieneto (NFIU) leitenantas pulkininkas Allanas Bestas priminė ir „totalios gynybos“ idėją, kurią yra įsisavinę Švedijos ir Suomijos piliečiai. Pavyzdžiui, Švedijoje įmonės dažnai atideda konkurenciją į šalį, kad tarpusavyje planuotų, kaip padėtų apginti šalį karo atveju.
Suomijoje vyrams karo tarnyba yra privaloma, todėl didelė visuomenės dalis puikiai išmano saugumo klausimus. Tokios arba panašios strategijos galėtų padėti apšviesti Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojus dėl galimo jų indėlio į regiono saugumą.
„Mes dar pilnai nesuvokiame, kaip krizės metu galėtume prisidėti prie gynybos pastangų“, – sakė D.Šlekys.
