Ekstremistai ir teroristai dažnai vienas kitą vadina broliais, o kovotojai nuolatos apie bendrininkus Sirijoje, Afganistane, Irake ir Prancūzijoje taip pat šneka tarsi su jais iš tiesų turėtų kraujo ryšį.
Iš vienos pusės šis kreipinys „broli“ naudojamas parodyti ekstremistų solidarumą, ryšį, juos saistančius bendrus tikslus bei identitetą ir vienijančias vertybes. Iš kitos pusės tai tėra kalbos ypatumai.
Tačiau pakankamai dažnai „brolis“ nėra vien tik šiltas kreipinys. Labiausiai stulbina tai, kad teroristai vienas kitą vadina broliais, nes juos iš tiesų sieja giminystės ryšiai.
Tie, į kuriuos kovotojai kreipiasi „broli“, dažnai yra šeimos nariai, teroristų vaikai arba pas radikalius giminaičius užaugę asmenys. Bet kuriuo atveju, jei kažkieno šeimoje yra bent vienas ekstremistas, radikalas arba teroristas, yra didelė tikimybė, kad tokiais taps ir kiti artimieji.
Baisieji Briuselio broliai
Buvo paskelbta, kad tarp įvykdžiusiųjų 2015 metų lapkričio 13 dienos Paryžiaus teroristinius išpuolius buvo ir Ibrahimas Abdeslamas, kuris susisprogdino priešais „Comptoir Voltaire“ restoraną. Jei ši pavardė skamba girdėtai, tai yra dėl to, kad jis buvo praeitą savaitę Briuselio Molenbeko rajone sugauto Salaho Abdeslamo brolis.
Prancūzijos pilietis, bet Belgijoje užaugęs S.Abdeslamas keturis mėnesius nuo teisėsaugos slapstėsi vos pusė kilometro nuo savo senųjų namų Molenbeke. Belgijos policija jį susekė, kai rado jo pirštų atspaudus Forė rajone esančioje teroristų slaptavietėje.
Lapkričio mėnesį Briuselyje taip pat buvo sulaikytas trečias Abdeslamų brolis Mohammedas, kuris buvo paleistas vos po kelių valandų tardymo.
„Mane kaltino dėl teroristinių išpuolių, bet aš nė kiek nebuvau prisidėjęs prie atakų Paryžiuje, – M.Abdeslamas neigė sąsają su radikalia savo brolių veikla. – Mano tėvus visiškai šokiravo ši tragedija. Mano broliai buvo normalūs ir aš niekados nepastebėjau nieko keisto“.
Įtariamasis suplanavęs Paryžiaus atakas Abdelhamidas Abaaoudas radikalizavo savo paties 13-metį brolį, kuris vėliau buvo nufilmuotas Sirijoje į sunkvežimį betempiantis vyriausybės kareivių kūnus.
Svarstoma, kad būtent keršijant už S.Abdeslamo suėmimą antradienį buvo įvykdyti žiaurūs išpuoliai Briuselyje, kurių metu dalyvavo jau minėti broliai el-Bakraoui.
Pasak Belgijos televizijos RTBF, abu broliai – Khalidas ir Ibrahimas – buvo žinomi policijai ir turėjo kriminalinių įrašų. Taip pat neseniai paaiškėjo, kad broliai buvo susiję su Paryžiuje lapkričio mėnesį rengtomis atakomis.
„Charlie Hebdo“ žudikai
Paryžius buvo suparalyžiuotas, kai 2015 metų 7 dieną du teroristai apsiginklavę automatais, granatsvaidžiui ir pistoletais šturmavo „Charlie Hebdo“ redakciją, kur sušaudė 12 žmonių ir sužeidė dar 11.
Daug kraujo pralieję ekstremistai buvo broliai Saidas ir Cherifas Kouachi, kurie norėjo atkeršyti satyrinio žurnalo darbuotojams už karikatūras, kuriose viename leidinyje buvo pavaizduotas musulmonų pranašas Mahometas.
„Charlie Hebdo“ į teroristų akiratį pateko jau nuo 2006 metų, kai ir buvo išspausdintos islamo tikėjimą išpažįstančiuosius žeidžiančios karikatūros. 2011 metais satyrinis žurnalas publikavo leidinį pavadinimu „Sharia Hebdo“, dėl kurio į redakciją buvo mesta padegamoji bomba.
2015 metų sausio 9 dieną brolius Kouachi nukovė Prancūzijos specialiosios pajėgos, kurios vykdė operaciją Damarten an Goelio vietovėje, nutolusią pusė šimto kilometrų į šiaurę nuo Paryžiaus.
Tą pačią dieną Prancūzijos sostinėje buvo nušautas brolių teroristų bendrininkas Amedy Coulibaly, kuris košerinių produktų parduotuvėje „Hyper Cacher“ nužudė keturis žmones.
S.Kouachi buvo slapta naktį palaidotas anoniminiame kape Reimso mieste, kad būtų kuo mažiau viešumo ir būtų išvengta kerštingų veiksmų.
Bostono maratono sprogdintojai
2013 metais balandžio 15 dieną JAV piliečius šokiravo pražūtinga ataka. Bostone vykstant pavasariniam maratonui du broliai Džocharas ir Tamerlanas Carnajevai prie finišo linijos padėjo dvi savadarbes bombos, kurios buvo detonuotos viena iš karto po kitos.
Žiauriajame išpuolyje trys žmonės prarado gyvybę, o sužeistųjų – net 264. Tai buvo vienas kruviniausių išpuolių JAV terirorijoje nuo 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių.
Vos kelios dienos po teroro akto T.Carnajevas žuvo per susišaudymą su policija, o jo brolis jaunėlis D.Carnajevas buvo sužeistas ir iš karto suimtas.
Čečėnų kilmės D.Carnajevas buvo radikalizuotas savo vyresniojo brolio, kuris ir sugalvojo detonuoti sprogmenis Bostone. Teismas D.Carnajevą nuteisė pagal šešis kaltinimus dėl pražūtingų veiksmų Bostono maratone ir jam skyrė mirties bausmę.
Abu broliai gimė ir augo čečėnų šeimoje, o į JAV atvyko, kai dar buvo tik vaikai. Tačiau D.Carnajevas tik nuo 2012 metų tapo pilnu JAV piliečiu, vos metai iki sprogdinimų Bostone.
Broliai užverbuoja jaunėlius
Tarp žmonių, kurie nusprendžia išvykti į Siriją, Iraką ir kitas karo zonas taip pat dažnai būna brolių.
Labai retai galima pamatyti žmonių, kurie į tokias pavojingas keliones leidžiasi vieni. Jei kas ir vyksta į tokias keliones, tai tik su labai artimais žmonėmis arba šeimos nariais.
Pavyzdžių apie brolius teroristus yra daugybę ir artimiau paieškojus jų galima rasti įvairiose šalyse.
2012 metais pietvakarių Prancūzijoje septynis žmones nužudžiusio Mohammedo Meraho brolis vis dar sėdi kalėjime, nors jo vaidmuo tose skerdynėse nėra aiškus be žinomo fakto, kad jis radikalizavo savo brolį.
Trys17-21 metų broliai iš Braitono miesto Jungtinėje Karalystėje išvyko prisijungti prie „Al Qaeda“ sąjungininkės, grupuotės „Al Nusra frontas“.
Dar taip pat galima išgirsti apie septyniolikmetį moksleivį Aseelą Muthaną, kuris kartu su mediciną studijuojančiu vyresniuoju broliu iškeliavo prisijungti prie džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IV).
Spalį Jungtinėje Karalystėje dėl teroristinių nusikaltimų buvo nuteisti du Iftekharo Jamano broliai. I.Jamano broliai buvo žadėję įvykdyti „penkių žvaigždučių džihadą“ prieš nacionalinę transliavimo organizaciją BBC ir dvejus metus praleido žmonėms suteikdami pagalbą bei patarimus keliauti į Siriją ir įkurti „Islamo valstybę“.
Susidaro įspūdis, kad nėra tik sutapimas, kad teroristai dažnai būna susaistyti kraujo ryšiais.
Džihadą vykdo šeimos
Nors daugelį šokiruos mintis, kad „džihadą vykdo šeimos“, vis dėlto tai neturėtų nieko stebinti. Prieš 10 metų JAV karinės žvalgybos pareigūnai Irake atsekė, kad reikšmingiausias veiksnys, leidžiantis nuspėti ar žmogus taps radikaliu kovotoju, buvo faktas, kad šeimoje jau buvo teroristiniais veiksmais užsiimančių narių.
Kad artimieji taptų radikalais ir ekstremistais, užtenka tik vieno terorizmą palaikančio brolio, tėvo arba artimo giminaičio.
Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje reperiu tapti norėjęs Abdelis Majedas Abdelis Bary buvo Adelio Abdelio Bary sūnus. Pastarasis buvo kovotojas iš Egipto, kuris į Jungtinę Karalystę atkeliavo 1991 metais ir vėliau buvo nuteistas Niujorke dėl dalyvavimo grupuotės „Al Qaeda“ puolime, kai buvo atakuojamos JAV ambasados rytų Afrikoje 1998 metais.
Pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje daugėjo džihadistų, kurie buvo suimti kartu su broliais ir tėvais iš kurių nemenka dalis buvo nuteisti dėl nusikaltimų susijusių su konfliktu Sirijoje.
Artimieji žinodavo apie ketinimus
Nepriklausomo specialistų kolektyvo „New America“ tyrimai parodė, kad daugiau nei ketvirtis visų Vakaruose gyvenančių radikalų kovotojų turi bent vieną šeimos narį džihadistą.
Šie teroristiniai giminystės ryšiai gali atsirasti dėl santuokos, dėl to, kad artimieji kovoja Sirijoje bei Irake arba dėl daugybės kitų sąsajų su džihadistų veiksmais ir teroristiniais išpuoliais.
Tame pačiame tyrime išsiaiškinta, kad iš visų Vakaruose gyvenančių kovotojų turinčių šeimos ryšį su džihadistais, trys penktadaliai iš jų taip pat turėjo artimųjų gyvenančių Sirijoje.
Dar vienas tyrimas atliktas Pensilvanijos valstijos universiteto ištyrė 120 vadinamųjų „vienišų vilkų“ teroristų veiklą ir nustatė, kad net jei jie vykdė puolimus patys vieni, dažniausiai jų artimieji žinojo apie jų radikalias pažiūras ir pasišventimą ekstremistinėms idėjoms.
Net 64 proc. visų ištirtų teroristų šeimos nariai bei draugai žinojo apie ketinimus vykdyti teroristinius išpuolius, nes nusikaltėliai aiškiai ir garsiai buvo tą jiems pasakę.
Visa tai leido iš arčiau pažvelgti į procesą, dėl kurio žmonės tampa radikalais ir yra įšventinami į ekstremistų tinklus. Radikalizavimas ir užverbavimas yra procesai reikalaujantys, kad normaliam žmogui kas nors iš išorės praplautų smegenis ir priverstų juos elgtis pagal žiaurią ideologiją.
Terorizmas – socialinis fenomenas
Alternatyvi teorija paaiškinti, kodėl žmonės tampa ekstremistais ir teroristinių grupuočių kovotojais pabrėžia propagandos įtaką, ypač tos, kuri yra skleidžiama internete.
Tačiau realybė šį požiūrį paneigia. Terorizmas yra kaip bet kokia kita aktyvizmo atmaina – giliai socialinis procesas, nors jo pasekmės yra žymiai platesnės ir žiauresnės. Žmonės pradeda domėtis idėjomis, ideologijomis ir net žalinga veikla dėl to, kad tuo domisi ir kiti asmenys, ypač artimieji.
„Verbavimas dažniausiai atliekamas bendraamžių. Čia už religija ar gyvenvietė svarbiau yra artumo ir draugystės jausmai. Terorizmas yra stiprus grupinis fenomenas“, – paaiškino vietinius kovotojų tinklus tyrinėjęs Belgijos ekspertas Dr. Rikas Coolsaetas.
Psichologinės ir socialinės kliūtys įsitraukti į ekstremistinę bei teroristinę veiklą yra žymiai didesnės nei nusprendus dalyvauti bet kokioje kitoje veikloje, tačiau pats procesas pakerintis žmones imtis tam tikrų veiksmų yra lygiai toks pats.
Dėl to žinomų radikalų šeimos nariai turėtų būti artimai stebimi, nes jiems jau galėjo būti praplautos smegenys.
Parengė Jonas Grinevičius
