Ankara paragino savo Aljanso partnerius prisidėti prie sausumos pajėgų operacijos Sirijoje, teigdama, kad tai yra vienintelis būdas sustabdyti penkerius metus trunkantį pilietinį karą.
Šį pasiūlymą palaikė ir Saudo Arabija, tačiau Rusija aršiai priešinasi operacijai regione, kuriame vykdo oro antskrydžius, padedančius sąjungininko Basharo al-Assado pajėgoms.
Maskva taip pat reikalavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sulaikyti Turkiją, bombarduojančią kurdus Šiaurės Sirijoje. Tačiau šis prašymas buvo atmestas.
Turkijos planas yra paremtas įsitikinimu, kad karinio konflikto atveju šalį išgelbės penktasis NATO sutarties straipsnis, užtikrinantis, kad užpuolus vieną Aljanso narę kitos suskubs jai į pagalbą.
Tačiau Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“ pareiškė, kad Turkija negali kliautis NATO.
„NATO negali leistis įtraukiama į karinį konfliktą su Rusija dėl pastaruoju metu paaštrėjusių Ankaros ir Maskvos nesutarimų“, – aiškino diplomatas.
J.Asselbornas taip pat pabrėžė, kad penktuoju straipsniu galima vadovautis tik tada, kai sąjungininkė yra tiesiogiai užpuolama.
Ministro įspėjimams pritarė ir vienas Vokietijos diplomatas, kurio pavardės žurnalas neįvardija.
„Mes nemokėsime kainos už karą, pradėtą turkų“, – teigė jis.
Apie galimą konfliktą tarp Rusijos ir Turkijos jau prabilo ir kiti lyderiai. Penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as paragino Europą užkirsti jam kelią.
„Karo tarp Turkijos ir Rusijos grėsmė egzistuoja“, – teigė prezidentas interviu radijui „France Inter“.
