Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad sutarimas dėl tokių
priemonių būtinybės Aljanso dokumentuose turėtų būti
įtvirtintas pirmą kartą, tačiau konkretūs pajėgumai bus derinami
vėliau.
Susitikimo išvakarėse paskelbtame Lietuvos krašto apsaugos
ministerijos pranešime teigiama, kad NATO „peržiūri atgrasymo ir
gynybos laikyseną“, reaguodama į „blogėjančią saugumo
situaciją Baltijos regione bei didėjančią terorizmo grėsmę
Aljanso pietuose“.
Dėl konkrečių saugumo priemonių Rytų Europoje tikimasi
susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių
susitikimo.
Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa
JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota
po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir
kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas
pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos
nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo
sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Dvi dienas Briuselyje vyksiančiame susitikime, kuriame Lietuvai
atstovaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, daug dėmesio taip
pat turėtų būti skirta situacijai Sirijoje bei Libijoje bei kovai
su „Islamo valstybės“ grupuote.
