Prie 200 metrų ilgio Vokietijos įmonei priklausančio krovininio laivo „Fritz Schoening“, plaukusio Indijos vandenyne netoli egzotišku grožiu viliojančios ir turistų pamėgtos Madagaskaro salos, pribirbė keturios motorinės valtys.
Kiekvienoje jų buvo po septynis ginkluotus vyrus. Pasigirdo šūviai – jie turėjo išgąsdinti laivo įgulą.
Tačiau lietuvis kapitonas Juozas Liepuonius ir kiti įgulos nariai nė neketino atiduoti laivo piratams. Vyrai čiupo vandens patranką ir ją nukreipė į užpuolikus aukšto spaudimo srovę.
Vieną plastikinę valtį vandens šūvis sudraskė į gabalus. Kitose valtyse likę užpuolikai toliau šaudė į krovininį laivą – į septynių metrų aukščio korpusą buvo paleisti 26 šūviai.
Krovininio laivo įgula su vandens patranka kovojo taip atkakliai, kad piratams pagaliau teko atsitraukti.
„Jeigu piratų paleista raketa nepataiko į kapitono tiltelį ir nesugadina valdymo įrangos, tada galima apsiginti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo jau du dešimtmečius laivus per pasaulio vandenynus vedantis J.Liepuonius, gerai pamenantis 2011 metais prie Madagaskaro įvykusį užpuolimą.
Patyręs jūrų vilkas net dešimt kartų buvo akis į akį susidūręs su piratais ir gerai žino, kokie jie pavojingi ir kodėl grobia įkaitus.
Todėl kapitonas sunerimo išgirdęs, kad prie Nigerijos krantų spalio 19-osios vakarą buvo užpultas laivas „Solarte“ ir paimti keturi įkaitai – du Lietuvos ir du Ukrainos piliečiai.
Kapitonas neabejoja – įgulos nariai pagrobti dėl išpirkos.
Saugo ir prabangias jachtas
Rusijos kompanijai priklausantis krovininis laivas „Solarte“, kuriame iš viso dirbo 16 Lietuvos piliečių, šią savaitę buvo apšaudytas ir užgrobtas netoli Port Harkorto uosto.
Penkiolika įgulos narių pasislėpė ir užsirakino mašinų skyriuje, o likusius ant denio piratai paėmė įkaitais – jų likimas penktadienį dar nebuvo žinomas.
Port Harkorto uostą ir Nigerijos piratų įpročius kapitonas J.Liepuonius puikiai pažįsta: „Nigerijos piratai įžūlesni nei Somalio.
Nigerijoje pilna įvairių grupuočių. Kartais kokiai nors genčiai, gyvenančiai džiunglėse, prireikia pinigų ir ji pasiunčia savo vyrus į jūrą grobti.“
Piratai iš karto laivo nepuola. Iš pradžių jie žvalgosi, ar ant denio nėra ginkluotos apsaugos. Nusikaltėliai dažnai apsimeta žvejais, kartais priplaukia ir paprašo vandens.
„Daug metų plaukioju jūroje, mane sunku apgauti. Kai priplaukia žvejai, atidžiai stebiu, ar jie neturi ginklų. Dažniausiai ginklai būna paslėpti, bet gerai įsižiūrėjęs juos vis tiek pamatau“, – aiškino kapitonas.
Kartais piratai būna tokie įžūlūs, kad nepaiso net ginkluotų apsaugininkų, – provokuoja juos iššaudyti visą apkabą, o tada puola.
Šiuo metu lietuvis vadovauja britų saugos bendrovės „Sea Marshals“ laivo „Stern“ įgulai, nuolat susiduriančiai su piratais. Apsaugos laive dar dirba britai, olandai ir čilietis.
Buvusiame kariniame laive sumontuota šiuolaikinė įranga, padedanti apginti nuo užpuolikų krovininius laivus, naftos tanklaivius, prabangias jachtas.
Laive yra ir greitaeigiai kateriai, galintys lėkti 70 mazgų per valandą greičiu.
„Tokiais kateriais pavyti piratus mums nėra sunku, jiems nepavyksta pasprukti“, – teigė lietuvis.
Laivu „Stern“ apsaugos būriai pasiekia krovininius laivus ir lydi juos pavojingais jūros keliais. Už savaitę trunkančią palydą laivo savininkai sumoka bendrovei „Sea Marshals“ apie 30–50 tūkstančių JAV dolerių.
Salose slepiasi nusikaltėliai
Šią savaitę laivas „Stern“ praleido Maltos uoste. J.Liepuonius su įgula jį ruošė naujai kelionei Maldyvų link. Iš Maltos jie išvyksta jau šį savaitgalį.
Nors turistai egzotiškas Maldyvų salas su puikiais viešbučiais vadina įsimylėjėlių rojumi, lietuvis kapitonas ten vyks ne romantiškai poilsiauti.
Maldyvams priklauso apie 1200 salų. Ne visose jų pastatyti prabangūs viešbučiai turistams, yra nemažai ir negyvenamų salų. Tokiose slepiasi įvairaus plauko nusikaltėliai, puldinėjantys ne tik krovininius laivus, bet ir poilsiautojų jachtas.
„Dabar mūsų komanda gavo užduotį vykti lydėti pro Maldyvus plaukiančių laivų, kurie paprašė apsaugos“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino J.Liepuonius.
Ginklai iš diktatoriaus bazių
Šiuolaikiniai piratai labai skiriasi nuo pirmtakų, romantiškai aprašytų istoriniuose romanuose.
Prie Afrikos krantų, Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje siaučiantys užpuolikai nebemosuoja kardais, o turi šiuolaikinių šaunamųjų ginklų.
Kai 2011-ųjų pabaigoje buvo nuverstas Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi, juodąją rinką užplūdo ginklai iš tos šalies karinių bazių – granatsvaidžiai ir kulkosvaidžiai.
„Piratai jau ginkluojasi nebe kinišku šlamštu, o šiuolaikiniais ginklais, dabar yra prisipirkę net raketų“, – teigė britų apsaugos laivui „Stern“ vadovaujantis lietuvis.
Tačiau ir pats kapitonas bei jo komanda puikiai išmano ginklus ir priemones, padedančias apsiginti nuo piratų.
Kai kurie krovininiai laivai iš anksto parengiami taip, kad į juos nepakliūtų piratai.
Iš Urugvajaus į Iraną ryžius plukdžiusio laivo įgulai J.Liepuonius liepė apvynioti kraštą spygliuota viela. Kartais laivai apjuosiami aukštosios įtampos laidais.
„Paleidžiama 440 voltų srovė – tokia piratus gerai pakratytų“, – patikimą apsaugos būdą atskleidė pašnekovas.
Laivams saugoti neseniai imti naudoti ir įrenginiai, skleidžiantys ultragarsą – aukšto dažnio garsus, negirdimus žmogui. Kai kuriose šalyse pareigūnai tokius įrenginius naudoja demonstrantams vaikyti.
Ultragarsą skleidžianti įranga sumontuojama ant denio, jos spindulys nukreipiamas toliau nuo laivo. Į tą teritoriją įplaukę nusikaltėliai ima jausti vibraciją, tačiau nesuvokia, kas vyksta. Kai kuriems piratams paleidžia vidurius.
Antrą R.Karmazaitės rašinio dalį apie piratus tramdančius lietuvius skaitykite sekmadienį.
