Olandijos saugumo tarybos pareigūnams ruošiasi pristatyti nekantriai laukiamas išvadas po 15 mėnesių trukusio tyrimo.
Ataskaita turėtų atsakyti į keturis pagrindinius klausimus:
● Kokia lėktuvo sudužimo priežastis?
● Kodėl lėktuvas skrido virš konflikto zonos?
● Kodėl aukų artimieji turėjo laukti keturias dienas, kol gavo oficialų patvirtinimą, kad jų artimieji buvo lėktuve?
● Ar keleiviai ir įgula gerai suvokė, kas vyksta paskutinėmis minutėmis iki sudužimo? Ar jie žinojo, kad netrukus žus?
Ataskaita, kuri bus paskelbta 11 val. 15 min. Grinvičo (14 val. 15 min. Lietuvos) laiku Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlandų pietuose, tikriausiai atskleis, kaip laineris „Boeing 777“ buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną, bet veikiausiai neįvardys, kas yra už tai atsakingi.
Nyderlandų saugumo taryba savo išvadas pirmiausia pristatys
žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Vėliau jie susitiks su
žurnalistais Gilze Rijeno karinėje bazėje.
Žiniasklaida praneša apie išvadas
Tarptautinė tyrėjų grupė
nustatė, kad oro bendrovės „Malaysian Airlines“ reiso MH17
lėktuvas buvo numuštas Rusijoje pagaminto zenitinio komplekso
„Buk“ raketa, paleista iš separatistų kontroliuojamos
teritorijos Rytų Ukrainoje, antradienį paskelbė vienas Nyderlandų
dienraštis.
Galutinė šio 15 mėnesių vykdyto tyrimo ataskaita bus
oficialiai paskelbta vėliau antradienį. Tačiau autoritetingas
laikraštis „Volkskrant“, cituodamas tris su Olandijos vadovaujamu
tyrimu susijusius šaltinius, pranešė, jog buvo nustatyta, jog
lėktuvas, 2014 metų liepos 17 dieną skridęs iš Amsterdamo į
Kvala Lumpūrą, buvo numuštas raketa „žemė–oras“, paleista
iš „Buk“ komplekso.
Laikraščio pranešime pateikti katastrofos vietos žemėlapiai
rodo, kad lainerio nuolaužos pažiro laukuose prie Hrabovės kaimo
karo krečiamoje Donecko srityje, kuriose didžiąją dalį
kontroliuoja prorusiški separatistai.
„Volkskrant“ nurodė, kad ataskaitoje atmetami Maskvos
pareiškimai, esą tas lėktuvas buvo numuštas Ukrainos pajėgų
paleistos raketos, kai skrido 10 km aukštyje virš tos teritorijos.
Prieš oficialiai paskelbdamas tą ataskaitą Gilzės-Rejeno oro
pajėgų bazėje, Olandijos saugumo tarybos pirmininkas Tjibbe Joustra pirmiausiai supažindins su jos išvadomis šimtus
aukų artimųjų, susirinkusių viename konferencijų centre Hagoje..
„Iš tikrųjų nežinau, ko tikėtis“, – vienas iš tų
žmonių, Pierre'as Chardomas, sakė naujienų
agentūrai AFP anksti antradienį.
„Net jeigu ataskaitoje nebus įvardyti atsakingieji, ji vis tiek
mums leis uždaryti kai kurias duris, gauti kai kuriuos atsakymus“,
– aiškino belgas P.Chardomas, per katastrofą netekęs 51 metų
brolio Benoit.
Olandijos saugumo taryba, vadovavusi tarptautinei tyrėjų
komandai, pabrėžė, kad ji neturėjo mandato nustatyti, kas numušė
lainerį ir kad tą klausimą atskirai tiria Nyderlandų prokurorai.
Tačiau du šaltiniai sakė „Volkskrant“, kad „raketos
„Buk“ yra sukurtos ir gaminamos Rusijoje“.
„Galima manyti, kad sukilėliai nebūtų sugebėję valdyti
tokio įrenginio. Įtariu buvusių Rusijos kariuomenės pareigūnų
įsikišimą“, – vienas šaltinis sakė laikraščiui.
Raketų gamintojai neigia
Rusijos valstybinė
gynybos pramonės įmonė, gaminanti zenitinius raketų kompleksus
„Buk“, pareiškė, kad jos išvados, padarytos atlikus tyrimą
dėl praeitais metais įvykdyto Malaizijos keleivinio lainerio
numušimo virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos,
neatitinka Olandijos vadovaujamo tyrimo rezultatų.
Nyderlandų vadovaujamo tyrimo išvados turėtų būti oficialiai
paskelbtos vėliau antradienį.
Bendrovės „Almaz-Antej“ generalinis direktorius Janas
Novikovas antradienį per spaudos konferenciją nepasakė, koks yra
tos ataskaitos turinys ir ar jam buvo leista iš anksto susipažinti
su tuo dokumentu.
Jis nurodė, kad du eksperimentai, tikroviškai imituojantys 2014
metų liepos 17 dieną įvykusią tragediją, kai virš Ukrainos buvo
numuštas Malaizijos laineris „Boeing 777“, visiškai paneigia
olandų komisijos išvadas apie panaudotos raketos tipą ir jos
paleidimo vietą.
„Šiandien galim vienareikšmiškai pasakyti, ir pristatyme tai
parodysime, kad tuo atveju, jeigu „Malaysia Airlines“ „Boeing
777“ buvo numuštas zenitinių raketų kompleksu „Buk“, tuomet
jam smogė raketa 9?38, paleista iš Zaroščinskos gyvenvietės“,
– pabrėžė J.Novikovas.
Kaip rodo separatistų pateikta informacija, ta gyvenvietė
praeitų metų liepos 17 dieną buvo kontroliuojama Ukrainos
vyriausybės pajėgų.
J.Novikovas pažymėjo, kad „pirmojo eksperimento duomenis
rugpjūčio pradžioje mes perdavėme olandų komisijai“.
„Pagal mūsų informaciją, į tą medžiagą nebuvo
atsižvelgta, todėl koncernas priėmė sprendimą atlikti antrą,
didesnio masto natūrinį eksperimentą“, – sakė koncerno
vadovas.
Pasak jo, „neturint nurašytų lėktuvų „Boeing 777“, per
eksperimentą buvo naudojamas lėktuvas Il-86, kuris pagal fiuzelažo
konstrukciją ir pagrindinius parametrus analogiškas lėktuvo
„Boeing 777“ fiuzeliažui“.
„Eksperimentas buvo atliktas šių metų spalio 7 dieną. Jo
sąlygos atitiko išvadas, pateiktas olandų komisijos galutinės
ataskaitos projekte – tai yra, buvo panaudota raketa 9?38?1 su
dvitėjiniais (šrapnelio elementais, imituojant) paleidimą iš
Snižnės gyvenvietės“, – aiškino J.Novikovas.
„Eksperimento rezultatai visiškai paneigė Olandijos komisijos
išvadas apie raketos tipą ir paleidimo vietą“, – pabrėžė
jis.
Numušė lėktuvą dėl klaidos?
Kai lėktuvas buvo numuštas – veikiausiai raketa – virš Ukrainos rytinės dalies per įprastą reisą iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, žuvo visi 298 jame buvę žmonės, daugiausiai olandai.
Tarp aukų buvo 15 įgulos narių.
Ši katastrofa įvyko per Ukrainos vyriausybės pajėgų
įnirtingas kautynes su prorusiškais separatistais, o Kijevas ir
Vakarų šalys dėl to incidento kaltino Maskvos palaikomus kovotojus.
Savaitraščio „Jane's Defence Weekly“ analitikas Peteris
Felsteadas naujienų agentūrai AFP sakė, jog tas
laineris veikiausiai buvo numuštas „per klaidą“ zenitinio
raketų komplekso „Buk“, kuris buvo atsiųstas iš Rusijos padėti
separatistams atremti Ukrainos aviacijos pavojų.
„Tikimės, kad ataskaita patvirtins mūsų prielaidą, jog tai
buvo rusų klaida“, – pažymėjo P.Felsteadas.
Tame regione veikę Rusijos kariškiai arba vietos kovotojų vadai
„galvojo, kad taikosi į karinį lėktuvą toje vietovėje, bet
paaiškėjo, kad tai buvo oro laineris“, pridūrė jis.
Tiek Maskva, tiek valstybinė gynybos sektoriaus įmonė „Almaz-
Antej“ neigia tuos pareiškimus, aiškindamos, kad lėktuvas
veikiausiai buvo numuštas Kijevo pajėgoms priklausančia „Buk“
raketa.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį
sakė, kad olandų vadovaujamame tyrime buvo „daug, daug keistų
dalykų“, įskaitant faktą, kad tam procesui nevadovavo
Tarptautinė aviacijos organizacija (ICAO).
„Lėktuvo nuolaužos ir aukų kūnai ilgą laiką nebuvo
surinkti, ir tik kai kurios buvo paimtos, o kitos – paliktos, –
pridūrė S.Lavrovas. – Nebuvo atsakymų į daugelį klausimų,
kuriuos Rusija pateikė tai tyrėjų grupei.“
Atsakys į svarbius klausimus nebadydami į kaltus
Olandijos prokurorai vykdo lygiagretų baudžiamąjį tyrimą, o
antradienį paskelbtoje ataskaitoje nebus įvardyti kaltininkai. Tame
dokumente dėmesys bus sutelktas į keturias sritis.
Ataskaita nagrinės „sudužimo priežastį“, „skrydžio
virš konflikto teritorijų“ problemą, ir mėgins atsakyti, kodėl
aukų artimiesiems Olandijoje „teko laukti 2–4 dienas, kol gavo
patvirtinimą“, kad jų giminaičiai buvo tame lėktuve.
Dokumente taip pat galbūt bus atsakyta į klausimą, ar
paskutinėmis skrydžio akimirkomis bent dalis žmonių žinojo, kad
jie netrukus žus, kaip tvirtino kai kurie ekspertai.
Žuvusiųjų artimieji taip pat galės pamatyti lėktuvo
nuolaužas, kurių dalis buvo pargabenta iš katastrofos vietos.
Tuo tarpu „Buk“ gamintoja „Almaz-Antej“ pareiškė
planuojanti atskleisti „tikrąsias“ MH17 katastrofos priežastis
per tuo pačiu metu rengiamą spaudos konferenciją Maskvoje.
Birželį ši valstybinė įmonė paskelbė, kad remdamasi
lėktuvo nuolaužų nuotraukomis padarė išvadą, jog laineris
tikriausiai buvo numuštas „Buk“ raketa. Tačiau bendrovė
argumentavo, kad buvo panaudota to komplekso modifikacija
„Buk-M1“, kuri Rusijoje nebegaminama nuo 1999 metų.
Vienas Ukrainos analitikas, kalbėdamasis su AFP, reiškė
abejones, ar antradienį paskelbta ataskaita padarys tokį patį
poveikį, kokį būtų galėjusi sukelti prieš metus.
„Reikia suprasti, kad geopolitinė padėtis dabar yra truputį
kitokia negu buvo 2014 metų liepos 17 dieną“, – sakė Kijeve
įsikūrusio Globaliųjų strategijų instituto direktorius Vadymas
Karasevas.
Ukrainoje šiuo metu galioja trapios paliaubos, o Rusijai
įsitraukus į konfliktą Sirijoje pasaulio dėmesys nukrypo kitur.
„Ar tarptautinei bendruomenei reikia kitos didžiulės
konfrontacijos (su Rusija)? Taigi bus norima sušvelninti padėtį
dėl MH17“, – aiškino V.Karasevas.