Planuotai arba netikėtai surengtos pratybos, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių, tūkstančiai tankų, kitos šarvuotosios technikos, šimtai orlaivių ir laivų, baigiasi. Parodomoji dalis baigta, svečiai išsiskirsto.
Tačiau NATO šalių žvalgyba pastebėjo, kad iš pratybų rajonų jas rengusi šalis savo karių ir technikos neatitraukia.
Priešingai – į susitelkimo rajonus ėmė plūsti logistinės paramos vienetai, technika su pontoniniais tiltais, skirtais persikelti per Europos šalių upes, o karo aviacijos bazėse lėktuvai liko išrikiuoti, tarsi būtų pasiruošę dar vienam antskrydžiui.
Ir tada prasideda: iš pratybų rajonų į Vakarus pajuda tankai, strateginius objektus bombarduoja aviacija arba užima desantininkai, o į invaziją NATO sureaguoti laiku nespėja – net ir padidinus parengties lygį dalis karių atostogauja, o išjudinti NATO karinę mašiną užtrunka mažiausiai savaitę.
Tokio košmariško scenarijaus Šaltojo karo laikais bijodavo Aljansas. Ir tai buvo geriausiomis NATO dienomis – XX a. 9-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, kai NATO pajėgos išties buvo galingos.
Žinoma, panašios paranojiškos mintys apnikdavo ir sovietų vadovybę. Pavyzdžiui 1983 metais vykusios NATO pratybos „Able Archer“ pasižymėjo išskirtiniu slaptumu, o Maskva buvo patikėjusi, kad šie NATO kariniai mokymai – slaptas Aljanso planas suduoti pirmąjį triuškinamą smūgį Sovietų sąjungai. Todėl šioje šalyje buvo paskelbtas didžiausias parengties lygis.
Sovietų Sąjunga neegzistuoja jau daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau Vladimiro Putino dėka ginklais vėl žvanginti ir Europą bauginti ėmusi Rusija ėmėsi senos taktikos. Regis, ne veltui Kremlių šlovinantis komikas Michailas Zadornovas dar prieš dešimtmetį nuo scenos Rygoje juokavo, kad Baltijos šalys turėtų bijoti Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose – esą girti rusų kariai galėtų pasiklysti su visomis tankų divizijomis. Anuomet publika juokėsi, bet dabar jau nebejuokinga, mat pratybų, kurios virsta karu, scenarijus esą vėl šlifuojamas Kremliuje.
Estijoje įsikūrusio tarptautinio gynybos studijų centro ekspertas Martinas Hurtas tikina, kad padažnėję netikėti, bet milžiniški Rusijos karinių pajėgų mokymai gali būti dalis strategijos, kurios tikslas – žaibiškas Baltijos šalių puolimas.
„Leiskite priminti, kad Rusijos agresija Kryme irgi prasidėjo kaip žaibiškos milžiniškos karinės pratybos, todėl turime likti budrūs“, – antrino Estijos gynybos ministerijos Politikos planavimo departamento vadovas Andresas Vosmanas.
Perspėjimų vis daugėja
Kalbos apie galimą konfliktą tarp NATO ir Rusijos pastaruoju metu kaista vis labiau, o anksčiau apie tokią net teorinę galimybę nedrįsdavę kalbėti Aljanso šalių pareigūnai ir valstybių vadovai pastaruoju metu pamiršo visą diplomatinį gražbyliavimą ir atvirai prabilo, kad karas – vis labiau tikėtinas.
Apie galimus Rusijos karinius planus prieš Baltijos šalis, nepaisant to, kad jos yra NATO narės, kalbėjo ir Aljanso vadovas, ir NATO pajėgų vado pavaduotojas, ir Jungtinės Karalystės gynybos ministras, o ką jau kalbėti apie pačias Baltijos valstybes, kurios apie galimą Maskvos grėsmę pabrėždavo dar nuo 2008-ųjų, po Gruzijos ir Rusijos karo.
Ypač aktyviai reiškiasi Lietuvos ir Estijos gynybos ministerijos, kurios stebi padidėjusį Rusijos pajėgų karinį aktyvumą prie savo sienų.
Lietuvos kariuomenėje praėjusių metų pabaigoje netgi buvo paskelbta padidinta kovinė parengtis, reaguojant į nenutrūkstamas Rusijos karių pratybas Kaliningrado srityje. Be to, kasmetinių rudenį rengiamų pratybų „Zapad“ metu Rusija nė neslepia šlifuojanti Baltijos šalių okupacijos scenarijų ir net „prevencinių“ branduolinių smūgių prieš Varšuvą galimybę.
Be to, nuo 2013-ųjų Rusija surengė bent 6 karines pratybas, kuriose dalyvavo nuo 65 tūkst. iki 160 tūkst. karių, kurie buvo permetami iš vieno Rusijos regiono į kitą. Tokio masto pratybų NATO nėra rengusi nuo Šaltojo karo laikų.
Rusus akylai stebi žvalgyba
Tokios kalbos, regis, ne iš piršto laužtos, mat NATO pareigūnai, nors ir nenoriai pripažįsta, tačiau neneigia, jog virš Baltijos jūros nuolat sukiojasi žvalgybiniai orlaiviai. Tarp jų jau mažiausiai metus skraido ir JAV žvalgybiniai lėktuvai RC-135.
Jų buvimą užgožia sustiprinta NATO oro policijos misija, tačiau mažai žinomas faktas, kad Portugalija į NATO oro policijos misiją dalyvauti atsiuntė savo naikintuvus F-16, o virš Baltijos jūros skraido portugalų lėktuvas „P-3 Orion“.
Pagrindinė šio žvalgybinio orlaivio misija – povandeninių laivų medžioklė ir objektų jūroje stebėsena. Vien šio orlaivio buvimas rodo, kad NATO rimtai žiūri į Rusijos Baltijos jūros laivyno suaktyvėjimą. Tačiau to gali neužtekti.
„Rusijos valdžia nori padidinti savo pajėgų parengties lygį ir jį išlaikyti tokį patį, kad Europos šalys apsiprastų su tokiomis staigiomis Rusijos pajėgų pratybomis.
Juk, be psichologinio bauginimo poveikio, pagrindiniu pratybų tikslu laikomas karių įgūdžių palaikymas, gerinimas. O jei kariai nuolat treniruojasi puolamosioms operacijoms, kyla klausimas, kodėl jie nori palaikyti aukštą parengties lygį?
Todėl Lietuvai, Latvijai ir Estijai tokios pratybos yra ypač pavojingos – vieni mokymai gali virsti staigia desantine ataka prieš Baltijos šalių sostines.
Toks antpuolis būtų netgi sėkmingesnis, nei sąlyginai lėtas hibridinis karas, kaip buvo Kryme. Tai yra potencialus scenarijus, nes V.Putinas mano, jog Europos šalių lyderiai per silpni greitai reaguoti, siekdami išvengti konflikto eskalacijos“, – teigė M.Hurtas.
Lietuvoje vis pasigirstančios kalbos, kad NATO negintų Lietuvos, nes nenorėtų rizikuoti branduoliniu karu su Rusija, esą yra klasikinė Maskvos taktika, siekiant įbauginti ir suskaldyti NATO.
Tokia teorija paremta žaibiškais veiksmais, šantažu ir bauginimu dėl galimos eskalacijos, prisidengiant kokiu nors kilniu tikslu, pavyzdžiui, vietos gyventojų, pageidautina rusakalbių, „ gelbėjimu nuo fašistinės agresijos“.
M.Hurto nuomone, kuo didesnis NATO, šiuo metu tik kuriančios ypač greitojo reagavimo pajėgas, parengties lygis, tuo geriau. Tačiau NATO vėluoja ne tik su greitojo reagavimo pajėgų plėtra, bet ir su karinėmis pratybomis. Išaugęs Aljanso pratybų skaičius Baltijos jūros regione ir kitur vis dėlto nė iš tolo neprilygsta Rusijos rengiamų pratybų intensyvumui, mastui ir įžūlumui.
Pavyzdžiui, vien per pirmuosius dešimt 2014-ųjų mėnesių pratybose dalyvaujantys Rusijos karo laivai buvo net 40 sykių pastebėti prie Latvijos krantų. O iš Lietuvoje esančios Zoknių bazės perimti Rusijos orlaivių NATO naikintuvai kilo net 132 kartus.
„Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalys Rusiją laikė savo egzistencine grėsme. Tai logiška išvada, paremta istorine patirtimi. Todėl Baltijos šalių karinės pajėgos numano, kad tikėtinas priešininkas bus Rusijos ginkluotosios pajėgos“, – teigė M.Hurtas.
