Ministro manymu, didėjant krašto apsaugos finansavimui, 25–27 procentai gynybos biudžeto bus skiriama ginkluotei, įrangai ir infrastruktūrai modernizuoti.
Ministro gairėse detalizuojama, kad, stiprinant kovinių vienetų manevro ir ugnies paramos pajėgumus, planuojama investuoti į pėstininkų kovos mašinas, savaeigę artileriją, minosvaidžius, priešlėktuvinę ir prieštankinę ginkluotę, prieštankines minas ir kitą ginkluotę bei įrangą.
Be to, nors gairėse tai neįvardyta, J.Olekas patvirtino, kad krašto apsauga numato ir įvairios paskirties bepiločių orlaivių įsigijimą, nes tai esantis „šių dienų kariuomenės svarbus pajėgumas“.
Laukia Valstybės gynimo tarybos sprendimo
J.Olekas patvirtino lrytas.lt praėjusią savaitę paskelbtą informaciją apie derybas su Vokietija dėl savaeigių haubicų įsigijimo. Ministro teigimu, per artimiausiu metu Rygoje planuojamą Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą jis susitiksiąs su Vokietijos gynybos ministre ir aptarsiąs Vokietijos pasiūlymą.
Kaip jau rašėme, 2014 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė Vokietijos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) siūlymas patiekti Lietuvai naudotų Vokietijos kariuomenėje, tačiau pagal užsakovo poreikius atnaujintų savaeigių 155 mm haubicų „Panzerhaubitze 2000“ (PzH 2000).
Ministro J.Oleko teigimu, šio įsigijimo projektas „kol kas tik tarimosi stadijos“, tačiau, pripažįstant tokios ginkluotės aktualumą, procesas gali vykti sparčiai.
Tiesa, ministro gairėse paminėtą pirkinių gynybai sąrašą dar turi palaiminti prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba, šį klausimą svarstysianti kovo mėnesį.
Metas pirkti kovines pėstininkų mašinas?
Ratinės kovinės pėstininkų mašinos (PKM), pakeisiančios turimus vikšrinius šarvuotus transporterius M-113, – sena pėstininkų svajonė.
Panaikinus savaeigės artilerijos trūkumą, atsirastų loginės prielaidos pėstininkų kovinėms mašinoms įsigyti.
Apie pėstininkų kovinių mašinų projektą viešai kalbama nuo 2013 metų pabaigos ir jis jau buvo spėjęs sukelti pagrįstų įtarimų dėl neskaidrumo, pernai vasarą paaiškėjus, kad, dar nepaskelbus kvietimo gamintojams teikti informaciją, viena Lietuvoje įsikūrusių įmonių asociacija jau buvo pasirengusi galutinius konkretaus šarvuočio surinkimo darbus atlikti mūsų šalyje.
Deramai sureagavus parlamentinei kontrolei ir teisėsaugos institucijoms, Krašto apsaugos ministerijoje padaryta kadrinių pakeitimų, o paskirti nauji pareigūnai pradėjo kiek įmanoma viešą persvarstytą būsimų šarvuočių žvalgytuvių projektą.
Ministro J.Oleko teigimu, dėl pėstininkų kovinių mašinų pasiektas „bendras sutarimas“. Tuo metu, šaltinių teigimu, Prezidentūros pozicija yra kitokia: „Dėl konkrečių pirkinių atskirai nenuspręsta, kol nepriimtas principinis politinis sprendimas išanalizavus įsigijimų tikslingumą.“
Sausumos pajėgoms siekiama sukurti naują, iki šiol neturėtą pajėgumą, kad šarvuotos ratinės priemonės pėstininkus ne tik atvežtų iki mūšio lauko, bet ir mūšio lauke teiktų jiems paramą ugnimi.
Pasiūlymų netrūksta
Į pirmines KAM užklausas atsiliepė ir savo pasiūlymus atsiuntė gynybos pramonės elitas: vokiečių ARTEC (jau minėto KMW ir „Rheinmetall“ konsorciumas) pasiūlė tris modulinių PKM „Boxer“ modifikacijas, JAV „General Dynamics“ – LAV 25 arba „Stryker“, kurie mums jau gerai pažįstami iš pratybų Lietuvoje, europinė šio koncerno atšaka „General Dynamics European Land Systems“ – PKM „Piranha IIIC“ ir „Piranha 5“, prancūzų „Nexter Systems“ – 18 tonų sveriantį VBCI, Suomijos įmonė – panašios klasės „Patria“, Italijos „Iveco“ – kovines pėstininkų mašinas „Freccia“, turkų FNSS – šarvuočius PARS, turkų „Otokar“ – ARMA.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas portalui lrytas.lt teigė, jog „įgyvendindama pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projektą KAM šiuo metu vykdo potencialių tiekėjų atsakymų į pateiktas užklausas analizę. Ją planuojama atlikti iki 2015 m. kovo. KAM vadovybei atrinkus geriausiai keliamus reikalavimus atitinkančias pėstininkų kovos mašinas, bus vykdomas jų praktinis testavimas ir vertinimas, kurį atlikus bus pradėtos įsigijimų procedūros“.
Anot J.V.Žuko, pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti iki šių metų spalio pabaigos, tačiau apie mokėjimo tvarką ir konkrečias sumas kalbėti dar anksti.
Kad kariuomenė ruošiasi pirkti naujų PKM, liudija ir poligonų infrastruktūros pokyčiai.
Viešųjų pirkimų tinklalapyje skelbiami stacionarios šaudyklos, skirtos pėstininkų kovos mašinų ginklams, projektiniai reikalavimai. 1,4 kilometro ilgio šaudyklą planuojama statyti Jonavos rajone esančiame Gaižiūnų poligone lygiagrečiai su senu kilimo taku karių gerai žinomoje Sachara pramintoje dykvietėje.
Atkreiptinas dėmesys į reikalavimą, kad šaudyklos pagrindas išlaikytų 40 tonų svorį. Dabar turimi šarvuočiai M-113 sveria iki 14 tonų, o „vizituojančių“ JAV šarvuočių masė neviršija 25 tonų.
Vadinasi, šaudykla planuojama naujiems ir sunkiems šarvuočiams.
Užtaiso spragas
Prieš kelis mėnesius savo komentaruose kritikavau KAM poziciją, numatančią naujų šarvuočių pirkimą.
Teigiau, kad jie taptų blogai apsaugotais priešo taikiniais. Per pastarąjį pusmetį Lietuvos kariuomenės įsigijimų situacija pasikeitė į gera. Pradėtos užpildyti trūkstamų pajėgumų nišos.
Padidėjus kariuomenės finansavimui, iš Lenkijos perkama taktinių oro gynybos sistemų „Grom“, toliau modernizuojami trumpojo nuotolio oro gynybos raketų kompleksai „RBS-70“, pripirkta pakankamai prieštankinių granatsvaidžių amunicijos, papildomai iš JAV perkamos išmaniųjų prieštankinių raketinės sistemų „Javelin“.
Kaip minėta, imtasi veiksmų dėl savaeigės artilerijos pirkimo. Apskritai su išvardytomis ginkluotės rūšimis pėstininkų kovinės mašinos jau atrodytų kaip adekvatus, realiai naudingas krašto gynybai pajėgumas.
Todėl, atsižvelgdamas į pėstininkų kovos mašinų projekto ilgalaikiškumą (mažiausiai 5 metai), manyčiau, jog pradėti naujojo šarvuočio įsigijimo procedūras būtų galima su sąlyga, jei tuo pat metu vyks kariui pėstininkui reikalingų priemonių, naktinio matymo taikiklių, termovizorių, radijo ryšio ir kompiuterinių mūšio valdymo priemonių ir, svarbiausia, taktinio ir operacinio lygmens bepiločių orlaivių pirkimas.
Po Valstybės gynimo tarybos politinio sprendimo, kuris galbūt uždegs žalią šviesą PKM projektui, ir dar prieš pasirenkant konkretų tiekėją teks atsakyti į politinį ir kažkuriuo požiūriu netgi vertybinį klausimą: kuri šalis ginkluotės pardavėja užtikrins geriausias politines saugumo garantijas?
Čempionai gali būti tik du?
Ateities diskusijoms pataupysiu argumentus, kodėl iš principo politiniu ar pragmatiniu požiūriais neperspektyvu dėl šarvuočių įsigijimo derėtis su Turkijos, Suomijos, Italijos ir Prancūzijos gamintojais.
Tarp gautų pasiūlymų dabartiniame etape geriausia išskirti tris.
Pirmiausia tai vokiečių ARTEC siūlomi net trys PKM „Boxer“ variantai. Vienas jų – su nuotolinio valdymo ginkluotės sistema (30 mm pabūklas „Puma“ šarvuočio bokštelyje), kitas – su kario valdomu 30 mm pabūklo bokšteliu (matyt, skirtas kariškiams, prisižiūrėjusiems filmų apie Antrąjį pasaulinį karą, kur mašinos vadas pro liuką viršuje išlindęs į žiūronus žiūri) ir trečias variantas – be bokštelio, su universalia anga, pritaikoma kitų ginklų gamintojų produkcijai.
„Boxer“ modulinė konstrukcija numato galimybę pagal poreikius keisti šarvuočio paskirtį, lyg „Lego" trinkeles pakeitus ant važiuoklės tvirtinamą modulį. Tokia konstrukcija kol kas neturi konkurentų.
Pasitelkus keltuvą šarvuotis maždaug per pusvalandį gali keisti konfigūraciją. „Boxer“ važiuoklė gali būti derinama su pėstininkų gabenimo, pėstininkų ir 30 mm patrankos bokštelio, medicininės evakuacijos, ryšių ir vadavietės ir net 155 mm haubicos moduliais.
Iki 33 tonų svorio šarvuotis turi 6-ojo lygio STANAG standarto apsaugą, saugančią nuo keliolikos kilogramų minos, 25 mm pabūklų sviedinių, iššautų 500 m atstumu, 155 mm artilerijos sviedinių ir „Grad“ raketų skeveldrų.
Novatoriški variklio, važiuoklės, apsaugotos transmisijos sprendimai, šarvai ir gyvybingumo palaikymo sistemos padaro šį šarvuotį čempionu.
Vertinant tik pagal pragmatiškumo kriterijus „Boxer“ būtų vienintelis galimas pasirinkimas Lietuvos kariuomenei, ypač žinant, kad šarvuočiams planuojama išleisti 350–430 mln. eurų, o ši ginkluotė perkama mažiausiai 30-iai metų.
Kitas, tiksliau, kiti du dėmesio verti pasiūlymai susiję su JAV įmone „General Dynamics“ ir jos europietiškuoju padaliniu „General Dynamics European Land Systems – MOWAG“.
Šiaurės Amerikos gamintojų siūlomi LAV-25 (Kanada), „Stryker“ (JAV) dėl savo technologijų ir lengvumo negali konkuruoti su vokiškuoju „Boxer“ ir priskiriami iš „Piranha“ išsivysčiusių šarvuotųjų transporterių kategorijai.
Po karo Irake ir Afganistane, sulaukus kariuomenės kritikos ir atsižvelgiant į tai, kad „Stryker“ išlieka JAV šarvuotos kavalerijos pagrindiniu ratiniu šarvuočiu, jį imta intensyviai tobulinti ir ginkluoti.
Tarp modernizuotų „Stryker“ – ir turintys V formos dugną, apsaugantį nuo minų, ir „Stryker M1128 MGS“ su 105 mm tanko pabūklu.
2014 m. lapkritį JAV poligonuose išbandytas ir modernizuotas, geresnį šarvą ir bokštelį su 30 mm patranka turintis „Stryker“. Toks galėtų atitikti Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus. „General Dynamics European Land Systems – MOWAG“ padalinys Šveicarijoje Lietuvai siūlo modernizuotą šarvuotį „Piranha IIIC“ su 30 mm patranka.
Šis šarvuotis, pelnęs gerą reputaciją Europos valstybių kariuomenėse, turi patobulintus šarvus, variklį, geresnį nei anksčiau galios ir masės santykį, didesnį mobilumą, jame įdiegta nemažai sistemų, telpa 14 karių. Tačiau „Piranha III C“ yra plaukiojanti priemonė.
Vadinasi, jos šarvas lengvesnis nei „Boxer“. Kitas šveicarų produktas – „Piranha 5“ yra iš pagrindų perkratyta „piranijos“ koncepcija, pilna technologinių naujovių, dėl kurių šarvuotis artėja prie „Boxer“ iškeltos kartelės.
Vokiečiai, siūlantys „Boxer“, neabejotinai pateiktų technologijų požiūriu konkurentų neturintį ir karybos iššūkiams parengtą, Afganistane gerą reputaciją pelniusį produktą, jo kokybišką techninę priežiūrą ir atsarginių dalių tiekimą.
JAV ir Šveicarijos įmonės savo ruožtu patiektų modernius, kokybiškus, tačiau lengvesnius šarvuočius, kurie mūšio lauke neprilygtų „Boxer“.
Vis dėlto amerikiečiai, be kokybiško šarvuočio ir geros priežiūros, pasiūlytų tai, ko Vokietija negali pasiūlyti.
Su kiekvienu Amerikoje ar jos kapitalo įmonėje pagamintam šarvuočiui išleistu doleriu įsigyjama keliasdešimteriopai didesnė pirkinio politinė vertė – pinigais neapskaičiuojama parama Pentagone, JAV Kongrese, ilguose karinio komplekso ir jo lobistų koridoriuose.
Pagrindinė NATO sąjungininkė, padengianti 70 procentų viso Aljanso funkcionavimo išlaidų, Lietuvos susidomėjimą amerikine ginkluote palaikytų papildomu įrodymu, jog Lietuva ketina pradėti rimtai vertinti savo saugumo užtikrinimą ir tam skiriamas išlaidas.
Todėl plonesnis „Stryker“ šarvas gali būti tvirtesnis nei storesnis „Boxer“, o Lietuvos gynybos politikos lyderių laukia ne tik technine, bet ir politine analize pagrįstas sprendimas.
