„Mes susirūpinę tuo, jog NATO ir toliau vykdo Velso
viršūnių susitikimo sprendimus dėl aljanso Rytų flango apsaugos
prieš taip vadinamą grėsmę iš Rytų. Šiandieniniame susitikime
buvo priimti kai kurie nauji sprendimai, kurie įtvirtina šią
Europos saugumui negatyvią tendenciją vykdant karinį planavimą ir
įkūnijant jį „geležimi“, – penktadienį Briuselyje
žurnalistams sakė A.Gruško“.
„Galbūt kai kam gali susidaryti įspūdis, kad kalbama apie
pakankamai santūrius sprendimus, kurie susiję su greitojo reagavimo
pajėgų „smaigalio“ sukūrimu brigadoje, kuri kritiniais
momentais bus pajėgi būti dislokuota aljanso zonos pietuose ir
rytuose“, – pridūrė Rusijos diplomatinės misijos NATO vadovas.
Tačiau jis pažymėjo, kad žvelgiant į NATO pajėgų
„karinio aktyvumo visumą“, tampa akivaizdu, kad vyksta „labai
rimti karinės-politinės situacijos pasikeitimai, pirmiausia Rusijos
Federacijos pasienyje“.
Anot Rusijos atstovo, per pastaruosius metus pastebimas
NATO pajėgų suaktyvėjimas Juodosios ir Baltijos jūrų
akvatorijose, kur, jo teigimu, NATO pajėgos yra dislokuotos
nuolatiniam buvimui. Jis atkreipė dėmesį ir į NATO pajėgų
rotaciją Lenkijoje bei Baltijos šalyse bei svarsto galimybę kurti
čia „pažangias bazes“ ir perkelti karinę techniką.
Jis taip pat pareiškė, kad 2013-aisiais šalia Rusijos oro
erdvės NATO orlaivių skrydžių padvigubėjo – jų esą užfiksuota
per 3 tūkst., taip pat buvo sustiprinta aljanso Oro policijos misija
Baltijos šalyse, dislokuotų naikintuvų skaičių padidinant nuo
prieš tai buvusių 4 iki 12. A.Gruško susirūpinimą išreiškė ir
dėl JAV karinių pajėgų nuolatinės rotacijos Lenkijos Lacko
karinių oro pajėgų bazėje.
„Jei pridėtumėme dar ir priešraketinės gynybos objektus
Lenkijoje ir Rumunijoje, tai paveikslas visiškai aiškus:
NATO perkelia karinius pajėgumus arčiau Rusijos sienų, ir tai yra
labai rimtas karinių pajėgų struktūros bei karinės-politinės
situacijos pasikeitimas Europoje. Tokia politika ir karinis planavimas
yra įvertintas mūsų karinėje doktrinoje, kur karinės
infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų vertinamas kaip
grėsmė Rusijos saugumui“, – pareiškė A.Gruško.
Ketvirtadienį NATO gynybos ministrai susitikime Briuselyje
sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios bazės rytų
Europoje ir suformuotos 5 tūkst. karių itin greito reagavimo
pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje. NATO generalinis
sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad bazės bus
steigiamos Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir
Rumunijoje. Tuo metu itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo
imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija,
Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę
krizės atveju. Priešakiniai pajėgų būriai bus visiškai
pasirengę veikti per dvi paras.
