Tai, kad Krymas nuo Ukrainos buvo atplėštas ne tik pažeidžiant visus tarptautinius susitarimus, bet ir klasta panaudojus jėgą neslepia ir Kremliaus statytiniai. Antai buvęs separatistų Ukrainoje lyderis ar bent jau veidas Igoris „Strelkovas“ Girkinas diskusijų laidoje „Politinis ringas“ nė nemėgino slėpti, kad Krymas buvo prijungtas jėga.
Rusija iki šiol pasauliui įbrukti versiją, kad Krymo gyventojai patys siekė nepriklausomybės, o vėliau – ir prijungimo prie Rusijos. Tačiau audringuose 2014-ųjų vasario-pavasario įvykiuose Kryme aktyviai dalyvavęs I. Girkinas atskleidė, kaip viskas buvo.
„Deputatus surinko kariai, ką ir bekalbėti. Tam, kad suvarytų juos į sales, kad jie balsuotų, – apie Krymo kontrolės perėmimą pasakojo I. Girkinas. – o Donecke ir Luhanske nebuvo taip pat, kaip Kryme, nes ten nebuvo Rusijos karių“.
Pats I. Girkinas gyrėsi vadovavęs pajėgoms, kurios jėga surinko ir privertė Krymo deputatus priimti būtinus sprendimus – balsuoti už atsiskyrimą nuo Ukrainos. Krymo parlamentą tuomet jau saugojo gerai ginkluoti, žaliomis uniformomis vilkėję vyrai be skiriamųjų ženklų.
Kiek vėliau pasirodė ir dar geriau ginkluoti elitiniai daliniai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) antiteroristinių pajėgų nariai.
Jie šturmavo pasiduoti neketinusių ukrainiečių karių bazes ir beveik be kraujo praliejimo numalšino bet kokį pasipriešinimą. Ukrainiečių kariai, tuo metu buvę Kryme, taip ir negavo įsakymo iš Kijevo priešintis. Mat formaliai svetimos šalies karinių pajėgų invazija nevyko.
Tik kiek vėliau net pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kone šaipydamasis aiškino, kad Krymą „teisėtai išvadavo mandagūs žmonės“ – taip Rusijos žiniasklaida pakrikštijo žaliuosius žmogeliukus.
Dvigubas A. Lukašenkos žaidimas
Pastarųjų pasirodymo imta baimintis ne tik likusioje Ukrainos dalyje, bet ir Baltijos šalyse, kur gyvena nemažai rusakalbių. O jei pastaruosius „ginti nuo vietos fašistų“ sugalvotų taip pat netikėtai išdygę žalieji žmogeliukai? Esą Baltijos šalių valdžia, kariuomenės ir visuomenė nė nesuspėtų sureaguoti.
Būtent todėl Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo imtasi atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui patobulinti mobilizacijos planai, kariuomenei suteikta daugiau galių greičiau reaguoti į pasirodžiusią grėsmę, sukurtus nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, visuomenei pradėta platinti knygelė „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“.
Vis dėlto įdomu tai, kad sukruto ne tik Baltijos šalys, bet ir kaimyninė Baltarusija. Ši šalis jau senokai žaidžia dvigubą žaidimą, flirtuodama tai su Vakarais, tai su Rusija.
Viena vertus autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka kartu su Rusijos vadovais kasmet vyksta stebėti bendrų abiejų šalių karinių pratybų „Zapad“.
Tokių pratybų metu pastaraisiais metais imituotas Baltijos šalių užpuolimo scenarijus. Be to, savo naikintuvų nebeišgalinti išlaikyti Baltarusija leido Baranovyčių ir Lydos bazėse įkurdinti Rusijos karinių oro pajėgų dalinius su naikintuvais.
Tačiau A.Lukašenka atsargiai laikosi Ukrainos krizės metu: Minskas atsisako pripažinti Maskvos remiamas apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, nesmerkia, o priešingai – remia Ukrainą.
Ko gero baimė, kad Kremliui nepaklūstančiuosius Rusija gali skaudžiai nubausti, Minskas ėmėsi priemonių. A.Lukašenka jau pasirašė jo formaliu valdžios įrankiu vadinamo parlamento patobulintą įstatymą dėl karo padėties įvėdimo.
Naujojoje įstatymo redakcijoje be kita ko užsimenama, kad karo padėtis gali būti įvedama kitos šalies ar šalių sprendimu Baltarusijos teritorijoje pasirodžius „ginkluotoms grupuotėms, nereguliariosioms arba reguliariosioms pajėgoms“.
Žinoma, formaliai galima teigti, kad tai būtų taikytina visų šalių diversantams, tad teoriškai netgi Lietuvai, jei neva iš šios pasirodytų diversantai.
Kada skelbtų karo padėtį?
Tačiau Baltarusijoje neslepiama, kad toks pateikimas – akivaizdžiausia užuomina į galimą „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymą. 2010-siais protestus Minske jėga numalšinęs A. Lukašenka jau ne sykį leido suprasti, kad Baltarusijoje neleis pasikartoti nei Kijevo Maidano įvykiams. Bet lygiai taip pat netoleruos ir jokių „liaudies respublikų“ bei „žaliųjų žmogeliukų“.
Tiesa, įdomu tai, kad „žalieji žmogeliukai" taip buvo praminti dėl savo specifinės uniformos – tai yra naujojo pavyzdžio Rusijos armijos uniforma, kurią naudojo kariai, užėmė Krymą. Vis dėlto naujojo pavyzdžio Baltarusijos kariuomenės uniforma yra itin panaši į „žaliųjų žmogeliukų“, tad atskirti gali būti sudėtinga.
Beje, naujojoje „karo padėties“ įstatymo redakcijoje teigiama, kad karo padėtis Baltarusijoje gali būti įvesta ir pastebėjus kaimyninėje šalyje telkiamas karines pajėgas, kurios galimai yra nukreiptos prieš Baltarusiją. Neaišku, kaip būtų reaguojama į naujus NATO pastiprinimus Baltijos šalyse.
Naujasis „karo padėties“ įstatymas kvepia ir šimto metų senumo logika, mat kaimyninės šalies mobilizacija gali tapti dingstimi įvesti karo padėtį Baltarusijoje. Būtent tokia logika vadovavosi šalys 1914-siais, prieš kylant Pirmajam pasauliniam karui. Tiesa, šiuo metu Ukrainoje galioja dalinė mobilizacija, tačiau karo padėties Minskas neįvedinėja.
Karo padėties metu ir taip griežtomis saugumo priemonėmis pasižyminčioje bei žmogaus teisių pažeidimais garsėjančioje Baltarusijoje piliečiai turėtų dar mažiau teisių, o kariškiai bei saugumiečiai – dar daugiau.
Be to, į tarnybą, susijusią su šalies saugumu, išimties atveju gali būti šaukiami jaunuoliai nuo 16 metų, taip pat valstybė pasilieka sau teisę konfiskuoti privačią nuosavybę ar suvaržyti kitas baltarusių teises.
