„Dabartinė situacija yra pavojinga“, – sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Samantha Power,
kalbėdama per Saugumo Tarybos posėdį dėl konflikto Ukrainoje, kurios prezidentas kiek anksčiau pareiškė, kad Ukrainos separatistus remia daugiau kaip 9 tūkst. rusų karių.
Pasak Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, trečiadienį kalbėjusio Pasaulio ekonomikos forume Davose, kovų
suintensyvėjimą po beveik mėnesį trukusios pertraukos lėmė nauja Rusijos pajėgų ir ginklų dozė.
S.Power apkaltino Maskvą ir V.Putiną laužant žodį dėl įsipareigojimo neeskaluoti konflikto.
„Nutraukime šydą nuo Putino taikos plano ir vadinkime jį tuo, kas jis yra: Rusijos okupacijos planu, – sakė ambasadorė. –
Rusija toliau moko, aprūpina separatistus Rytų Ukrainoje ir kovoja petys į petį su jais.“
Nuo praėjusį lapkritį įvykusio Saugumo Tarybos susitikimo dėl Ukrainos šios šalies rytuose žuvo maždaug 800 žmonių, sakė
S.Power.
Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čurkinas savo ruožtu pareiškė, kad „Ukrainos šalis pažeidė Minsko (taikos)
susitarimą stiprindama savo karinį buvimą šalies rytuose“.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos neskiria karinių ir civilinių taikinių, – sakė V.Čurkinas ir pridūrė: – Raginu visus
pareikalauti, kad Ukrainos vyriausybė besąlygiškai sustabdytų Rytų gniuždymą jėga.“
Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
„Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti
pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W.Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų su Ukrainos,
Rusijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais.
Tačiau F.-W.Steinmeieris pridūrė: „Daug priklauso nuo to, ar tai, dėl ko susitarėme, neliks tik popieriuje – ar bus ir
konkrečių pokyčių.“
Po susitikimo Berlyne Vokietijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame bendrame pareiškime ministrai „su dideliu
susirūpinimu“ pažymėjo, kad mūšiai Rytų Ukrainoje smarkiai suintensyvėjo, ir dėl to žuvo daug žmonių, tarp jų nemažai
civilių.
„Tai turi nedelsiant liautis, o paliaubų režimas turi būti atkurtas“, – pabrėžiama pareiškime.
Dokumente taip pat nurodoma, kad ministrai ragina konflikto šalis vykdyti visus įsipareigojimus, įskaitant susitarimą dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos, kaip numatyta Minsko taikos plane.
Ministrai nurodė, kad prieš planuojamą viršūnių susitikimą turi būti pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant Minsko
protokolą, įskaitant veiksmingas paliaubas, susitarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo ir tolesnį apsikeitimą belaisviais.
Keturių šalių ministrai dar kartą išreiškė paramą vadinamajai Ukrainos kontaktinei grupei ir paragino šalis,
pasirašiusias Minsko taikos planą, artimiausiomis dienomis surengti susitikimą, kad būtų įgyvendinti susitarimai dėl paliaubų ir
sunkiosios ginkluotės atitraukimo.
Jie taip pat paragino įkurti darbo grupes atitinkamiems Minsko susitarimų aspektams įgyvendinti.
Anksčiau trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad derybų Berlyne tikslas – mėginimas iš naujo
susitarti dėl keturių šalių viršūnių susitikimo Kazachstano sostinėje Astanoje datos. Tas susitikimas buvo atidėtas praėjusią
savaitę dėl Ukrainoje atsinaujinusių kautynių.
Kijevas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl nesugebėjimo įgyvendinti susitarimą dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, sudarytą
Minske praeitų metų rugsėjį. Nors didžiausios kautynės tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių buvo laikinai
aprimusios, pernykštį balandį prasidėjęs konfliktas, nusinešęs jau per 4,8 tūkst. žmonių gyvybių, tęsėsi.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, trečiadienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, sakė, kad Rusija yra pasiuntusi į jo šalies teritoriją 9 tūkst. karių, ir ragino Maskvą išvesti tas pajėgas.
