Neapykantos pamokslininku vadinamas 31 metų Mizanuras Rahmanas jau kurį laiką garsėja radikaliomis pažiūromis. „Al Qaeda“, „Islamo valstybę“ ir kitas teroristines organizacijas šlovinantis pakistaniečių kilmės dvasininkas pareiškė, kad teroristų Paryžiuje nužudyti karikatūrininkai esą nieko kito negalėjo tikėtis, mat jie įžeidė islamą.
Garsėja teroristų šlovinimu
„Tos karikatūros yra jų pačių psichologinio karo prieš islamą dalis. O jūs juk žinote, kas nutinka, kai įžeidi pranašą Mahometą... Negali tikėtis kitokio rezultato“, – kalbėdamas Londone teigė M.Rahmanas. Jo kalba tūkstančiams jo pasekėjų buvo transliuojama tiesiogiai internetu.
Jis taip pat teigė, kad Prancūzija vykdo etninį musulmonų valymą, o Prancūzijoje esą gerbiama ne lygybė ir laisvė. Prancūzai esą tiki islamo įžeidimo teise. Kliuvo ir britams. Radikalusis dvasininkas tikino, kad Jungtinė Karalystė yra islamo priešas, todėl bet kokios priemonės esą tinkamos kovoti su tokiais priešais.
Tai jau ne pirmas skandalingas M.Rahmano pareiškimas. Neseniai jis šlovino galvas įkaitams kapojančią „Islamo valstybę“. O praėjusių metų gegužę jis teisino islamistinės grupuotės „Boko Haram“ narius. Ši Nigerijoje siautėjanti teroristinė grupuotė praėjusią savaitę tiesiog išskerdė Bagos miestą ir du aplinkinius kaimus šiaurinėje šalies dalyje. Buvo išžudyta per 2 tūkst. žmonių. O pernai iš mokyklų „Boko Haram“ teroristai pagrobė 300 mergaičių ir jas pavertė savo vergėmis.
„Na, ir kas? Jie jų neprievartavo, nekankino, nenužudė, priešingai, nei tai darė Nigerijos vyriausybė“, – aiškino M.Rahmanas, nesyk linkėjęs JAV ir britų kariams namo iš karo grįžti lavonmaišiuose.
„Norime, kad jie grįžtų lavonmaišiuose, norime, kad jų kraujas tekėtų Bagdado gatvėmis“, – plyšavo M.Rahmanas. Po panašių pareiškimų jis 2007 metais jau buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau bausmė buvo sutrumpinta ir pernai M.Rahmanas išėjo į laisvę.
Nuteisti – brangu ir tik trumpam
Jis, regis, turi nemažai pasekėjų. Vienas jų, prisistatantis Palo Zobearo vardu ir gyvenantis Londone, taip pat parėmė teroristų išpuolį Paryžiuje.
„Turėtų būti pasekmės ir rimtos bausmės, kad žmonės, prisidengdami žodžio laisve, ateityje liautųsi šaipęsi iš pranašo Mahometo“, – tikino islamistų rėmėjas.
Spėjama, kad būtent jis socialiniame tinkle įkūrė grupę „Je Suis Kouachi“, kurioje pašiepiamas šūkis „Je suis Charlie“, kurį dabar pamėgo milijonai žmonių.
Be to, grupėje šaipomasi ir iš teroro išpuolio aukų, šlovinami „Charlie Hebdo“ redakciją iššaudę broliai Koucahi. Sykį jau panaikinta grupė atsirado ir vėl, o grupės įkūrėjas socialiniame tinkle „Twitter“ įdėjo pašiepiantį piešinį, kuriame „Twitter“ simboliui „Islamo valstybės“ budelis nupjauna galvą.
Pats M.Rahmanas yra gimęs Jungtinėje Karalystėje, tad jo niekas niekur negali deportuoti, kaip tai buvo padaryta su liūdnai pagarsėjusiu egiptiečiu pamokslininku Abu Hamza.
Pastarasis nuo 2003 metų pagarsėjo panašiais radikaliais pareiškimais, raginančiais musulmonus kilti į kovą „prieš netikėlius“. 2004 metais už paramą teroristams suimtas ir po dvejų metų už neapykantos kurstymą nuteistas Abu Hamza išmelžė britų teisinę sistemą iki paskutinio lašo.
Švaistydamasis viena po kitos apeliacija jis net 8 metus kovojo teismuose, o ši kova britų mokesčių mokėtojams kainavo net 2,75 mln. svarų sterlingų (3,52 mln. eurų), mat prieglobsčio pasiprašęs neapykantos pamokslininkas gaudavo ir dosnias socialines išmokas, apsaugą bei socialinį būstą.
Galiausiai 2012-siais teismas leido Abu Hamzą išduoti JAV, kur neapykantos dvasininkas buvo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme už paramą teroristinėms grupuotėms.
Aukas slaugė teroristų įkvėpėjas?
Ne ką geriau su neapykantos pamokslininkais sekasi ir Prancūzijai. Pavyzdžiui, Paryžiaus dienraštis „Le Parisien“ atskleidė, kad radikalus musulmonų dvasininkas, kuris, kaip teigiama, padėjo radikalizuoti brolius Kouachi, jau kurį atlieka praktiką vienoje Paryžiaus ligoninių. Būtent į šią buvo atvežtos „Charlie Hebdo“ šaudynių aukos.
32 metų Farida Benyettou yra siejamas su radikalių salafistų grupuote, o savo idėjas apie džihadą – šventąjį musulmonų karą prieš Vakarus įtaigiai skleidė ir broliams Kouachi.
„Kai jis kalbėjo, tikrai pajutau, kad jis kalba tiesą“, – dar 2005 metais pripažino Cherifas Kouachi.
Broliai Kouachi anksčiau buvo vadinami nevykėliais, dėl smulkių nusikaltimų turėjusiais nemažai problemų su teisėsauga. Tačiau išklausę islamistų dvasininkų pamokslų jie esą surimtėjo, rado gyvenimo tikslą – žudyti tuos, kurie neva įžeidžia jų religiją.
Laisvu metu pamokslaujantis F.Benyettou taip pat turėjo problemų su teisėsauga ir taip pat sėdėjo už grotų, kur ir susipažino su broliais Kouachi. Išleistas iš kalėjimo 2011-aisiais jis buvo priimtas atlikti praktiką vienoje Paryžiaus ligoninių.
Ten jis pasižymėjo kaip „diskretiškas ir stropus studentas“. Ligoninės vadovybė žinojo, kad jis buvo teistas, tačiau panaikino jo įgaliojimus dirbti tik po to, kai žiniasklaida sužinojo, jog toje pačioje įstaigoje gydytos „Charlie Hebdo“ išpuolio aukos.
80 proc. praktikos atlikęs neapykantos pamokslininkas F.Benyettou mokslus tęs namuose ir, regis, vis tiek gaus diplomą, pažymintį, kad jis stažavosi medicinos įstaigoje.
Sėja neapykantą ir ugdo naują grėsmę
Ekspertai jau ne vienus metus perspėjo, kad pavienių teroristų ar jų grupuočių problemos šaknys yra kaip tik tokie radikalūs pamokslininkai.
Suvilioję nevykėlius, neturinčius darbo, ar nusikalsti linkusius jaunuolius iš neturtingų rajonų, Vakarų šalių miestuose jau atvirai vadinamų getais, pamokslininkai tokiems asmenims į galvas lengvai įkala ekstremistines vertybes.
Pavojingiausia, kad tokiomis idėjomis galima suvilioti ne tik imigrantų iš musulmoniškų šalių vaikus, į kuriuos tradiciškai taikosi pamokslininkai, bet ir su islamu nieko bendra neturinčius asmenis.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Jungtinėje Karalystėje nuskambėjo Jordano Hornerio istorija. Rausvaplaukis jaunuolis pasikeitė pavardę ir tapo Jamaalu Uddinu. Londone jis ėmė platinti lipdukus, kurie žymi „šariato zoną“ – ribą, kur esą veikia islamo teisė, draudžianti gerti, rūkyti ar moterims vaikščioti neprisidengus plaukų.
Ilgą laiką policija buvo bejėgė prieš J.Hornerio akcijas. Vienoje jų šis jaunuolis dalyvavo kartu su Michaeliu Adebowale'u, 2013-aisiais Londone viešai nupjovusiu galvą britų kariui.
Galiausiai nuteistas J.Horneris vėliau gyrėsi, kad net ir kalėjime jam niekas negalėjo sutrukdyti skleisti islamistinių idėjų, kuriomis neva susižavėjo keli nuteistieji, iki tol nieko bendra neturėję su islamu.
Pajutę, kad rado savo gyvenimo prasmę, jaunuoliai – ne tik vaikinai, bet ir merginos, esą gali pasiryžti bet kam.
Jei iki šiol dar būdavo populiarūs mėginimai susprogdinti bombas lėktuvuose arba kitose viešojo transporto priemonėse, pastarieji išpuoliai Paryžiuje rodo, kad neapykantos pamokslininkų ir kovose Sirijoje bei Irake užgrūdintų teroristų padedami naujai iškepti islamistai gali ryžtis savižudiškiems išpuoliams.
Ir esą nė nereikia savižudžių diržų – gerai motyvuotiems bei parengtiems teroristams esą užtenka kelių automatų „Kalašnikov“, kelių dėtuvių ir „minkštų“ taikinių – masinio susibūrimo vietų, tokių, kaip stotys, prekybos centrai, sinagogos ar netgi mokslo įstaigos.
Visuose šiuose objektuose nepastatysi po gerai ginkluotą pareigūną, o eiliniai apsaugininkai ar policininkai, tokie kaip brolių Kouachi Paryžiaus centre šaltakraujiškai nušautas Ahmedas Merabetas, nėra parengti reaguoti į profesionalių ir planą turinčių žudikų atakas.
