„Pirmojoje stadijoje tai įvaizdžio karas. Todėl svarbu
sukurti savo pilietinės visuomenės vaizdą, jis mažina galimybę,
kad atvažiuos tankai. Jeigu tankus stabdyti yra kariuomenės darbas,
kurti pozityvų vaizdą, kad pas mus viskas gerai – būtent
pilietinės visuomenės reikalas“, – kalbėjo biologijos mokslų
daktaro laipsnį turintis Ukrainos karys.
E.Dykijus detaliai nupasakojo schemą, pagal kurią Ukrainoje
veikė Rusija bei atkreipė dėmesį į klaidas, kurias padarė
Ukrainos centrinė valdžia.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad Rusija suvokia save kaip opoziciją
visam Vakarų pasauliui, o agresija regione suvokiama kaip bandymas
išgelbėti silpnas demokratines valstybes ir grąžinti jas į
rusiškąjį pasaulį.
„Teritorijos paėmimas į rusiškąjį pasaulį prasideda
didele, gerai apmokama propaganda. Propagandinė mašina veikia trimis
kryptims: viena propaganda Vakarams, kita – Rusijos piliečiams, o
trečia – tai šaliai, prieš kurią nukreipta“, – kalbėjo
E.Dykijus.
Pasak jo, valstybei nukreipiama propaganda, kurioje, remiantis
šalies istorija, siekiama parodyti, kad valstybė klestėjo, kai buvo
susijusi su Rusija, o blogi laikai ateidavo tuomet, kai nuo Rusijos
šalis buvo atplėšta.
Rusijos kariams akcentuojama, kad valstybė, į kurią jie
įvedami, užgrobta nacionalistų, tuo metu paprasti žmonės yra
Rusijos pusėje. Vakarams siunčiama žinutė, kad valstybė bejėgė,
centrinė valdžia nesusidoroja su tuo, kas joje vyksta.
„Sukuriamas paradoksas – vakariečiams ima atrodyti, kad
šalyje nacionalistai. Save Rusija pristato kaip ramią tvirtą
antifašistinę jėgą. Kai žinai Rusijos realijas, tai gana
juokinga, tačiau jūs nesuvokiate, kaip efektyviai ši propaganda
veikia. Mes irgi nesupratome, bet po to pasidomėjome, kokie
informaciniai kiekiai gaunami Vakaruose. Patys ukrainiečiai,
girdėdami, kad jie fašistai, juokiasi, kad tai neįtikinama. Ir tik
kai prasidėjo tikri karo veiksmai, mes supratome, kad Vakarų
politiniam elitui tos žinutės, siųstos keletą metų, suformavo
vaizdą“, – kalbėjo karys.
Jis patarė nuolat sekti informaciją, kuri ne tik rusų, bet ir
anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis skleidžiama apie Baltijos
šalis, be to, nepalikti neatsakytos nė vienos net iš pirmo
žvilgsnio ir visiškai absurdiškos provokacijos.
E.Dykijaus teigimu, nacionaliniu lygiu propaganda nukreipiama į
etnines mažumas, kurios bauginamos nacionalistinėmis nuotaikomis
valstybėje ir tuo, kad neva gresia etniniai valymai. Kai ši žinia
įsitvirtina, imama transliuoti kita žinia – Rusija nuo to
išgelbės.
„Atrodytų, kad jeigu šalyje nėra nacizmo, tokia schema neturi
veikti. Bet žmonės yra daug iškentėję ir žino pačią grėsmę,
todėl juos lengva įbauginti“, – kalbėjo jis, kaip pavyzdį
pateikęs Ukrainos žydus, kurie susiskaldę į dvi stovyklas –
vieni ypač remia Ukrainos valdžią, o kiti bijo, tikėdami, kad
jiems gresia pavojus.
Vėliau pereinama į kitą stadiją – valstybėje mėginama
kelti neramumus, kurstant ir finansuojant radikalias nacionalistines
jėgas, sukuriant nevyriausybines organizacijas, kurios staiga ima
skleisti informaciją, naudingą Rusijai.
Pranešėjo tvirtinimu, visa tai padidinusi propagandinė
žiniasklaida demonstruoja, kad šalyje vyksta suirutė, kad
gyventojai įbauginti, o valdžia nesusitvarko su augančiu fašizmu.
Tai tampa pretekstu žaliems žmogeliukams – neva savigynos
būriams, kurie ima užiminėti administracijos pastatus.
„Mes manėme, kad tai įmanoma tik tada, kai juos palaiko
didelė dalis vietinių. Bet pasirodė, kad to visai nereikia. Reikia
tik sukurti vaizdą, kad jie valdžioje ir to pakanka. Kalbant su
lietuviais visi sako, kad mes vieningi, eitume ginti savo šalį,
tačiau tokiam veiksmui reikia mažos grupės, veikiančios pagal
žinomą schemą“, – apie grėsmę kalbėjo ukrainietis.
Jis pabrėžė, kad būtent čia labai svarbi yra pilietinė
visuomenė: išėjusi į gatves ji gali parodyti, kad yra dauguma,
kuri palaiko savo centrinę valdžią ir nepritaria propagandinėms
idėjoms. Be to, pasak E.Dykijaus, ir valstybės kariams ypač svarbu
matyti žmones, kuriuos jie gina, nes priešininkai neretai
prisidengia civiliais – moterimis ir vaikais. Peržengti
psichologinį barjerą ir stoti į kovą prieš tokį priešą kariui
ypač sunku.
„Už jo irgi turi stovėti tie beginkliai vaikai ir moterys. Jis
privalo suvokti, kad jis kovoja ne už centrinę valdžią, bet už
visus tuos į gatves išėjusius, pagalbos prašančius žmones“,
– pabrėžė jis.
Remti savo centrinę valdžią, stebėti viešąją erdvę, sekti,
kokios verslo grupės susijusios su rusiškais pinigais – keli
patarimai, kuriuos Lietuvai, remdamasis Ukrainos patirtimi, išsakė
E.Dykijus.
„Kuo stipresni būsite jūs, tuo mažiau bus jėgos panaudota
prieš jus. Mes kažkuriuo metu parodėme silpnumą, Rusija tuo
pasinaudojo ir dabar reikia taip įrodinėti savo stiprumą. Jūs dar
turite laiko sustiprėti“, – tvirtybės linkėjo jis.
