Sekmadienį Afganistano saugumo pajėgoms buvo perduoti raktai nuo Kemp Lederneko karinės bazės, kurioje buvo apsistoję 2009 metais Talibano kovotojus visa jėga puolę JAV jūrų pėstininkai.
Helmande JAV prezidento Baracko Obamos pageidavimu buvo sutelkta tiek karinių pajėgų, kad teritoriją imta vadinti „Marinistanu“.
Dalis Afganistane kovojusių JAV jūrų pėstininkų anksčiau dalyvavo misijoje Irako Anbaro provincijoje. Ten tvarką saugoję kariai 2008 metais tikino, kad neramumai beveik baigėsi, skundėsi nuoboduliu ir troško būti perkelti į Afganistaną.
„Priešų pajėgos čia nebėra ypatingai didelės“, - tąsyk pareiškė sakė tuometis JAV jūrų pėstininkų komendantas generolas Jamesas T. Conway.
Žinoma, dabar didžiąją Anbaro dalį kontroliuoja „Islamo valstybės“ kovotojai.
Po to, kai jūrų pėstininkai iš Irako buvo perkelti į Afganistaną, J.T.Conway pareigas perėmė generolas Jamesas Amosas. 2011-aisiais jis tvirtino, kad atėjo laikas grąžinti afganistaniečiams jų šalies kontrolę – JAV kariai siekė padėti afganams suvaldyti talibus ir suvienyti susiskaldžiusią valstybę.
„Mes negalime amžinai pasilikti Afganistane“, – teigė generolas J.Amosas.
Vykdydami misiją Afganistane, JAV kariai perėmė talibų užgrobtas žemes, mokė afganistaniečius karius ir saugojo vietos civilius nuo teroristų išpuolių. Nemažai karių vykdydami misiją nukentėjo nuo staigių ir netikėtų iš pažiūros lojalių afganistaniečių atakų . Jos daugiausia aukų pareikalavo 2012-aisiais, tačiau nuo to laiko jų pasitaikydavo vis rečiau.
JAV karininkai su pasididžiavimu kalba apie savo pergalės Helmande, kurį nuo šiol kontroliuos Afganistano saugumo pajėgos.
Tačiau ne visi tvirtai tiki, kad vietos pajėgoms pavyks apsiginti nuo kerštaujančių talibų, kurie greičiausiai bandys iš naujo atsiimti JAV karių atkovotas teritorijas.
Antai vos prieš dvejus metus britų Kemp Bastiono bazėje, įsikūrusioje netoli amerikietiškojo Kemp Lederneko, Talibanas įvykdė didžiausią šių NATO bazių ataką per visą karą.
Penkiolika užpuolikų, ginkluotų granatomis, automatais ir kitais ginklais, įsiveržė į bazės teritoriją, nužudė du karius ir sunaikino arba smarkiai apgadino devynis lėktuvus.
Iš viso nuo 2001 m. Afganistane, daugiausia Helmande, misijas vykdė apie 76 tūkst. karių. Šiuo metu 21 tūkst. JAV karių atlieka karinę misiją, kuri baigsis šių metų gruodį. Kariai išvyks atgal į savo šalį, o dabartinę NATO misiją pakeis kita, pavadinta „Resolute Support“. Jos dalyviai ne kariaus, o mokys Afganistano karius ir jiems patarinės.
JAV karių migracija į Afganistano pietvakarius prasidėjo tuomet, kai B.Obama 2009 m. nusprendė sutelkti karius Helmande. Toks šalies vadovo sumanymas sulaukė aštrios kritikos, mat buvo manoma, kad strategiškai tam palankesnė vieta buvo Kandaharo provincija, kurioje gyveno daugiau žmonių.
Rašytojas Rajivas Chandrasekaranas savo knygoje „Little America: The War Within the War for Afghanistan“ taip pat sukritikavo B.Obamos sprendimą ir išdėstė priežastis, kodėl būtų buvę naudingiau įkurdinti JAV karius Kandahare.
„Išsiųsdama karius į Helmandą, o ne į Kandaharą, JAV kariuomenė iššvaistė vienerius karo metus. Jeigu kariai būtų apsistoję Kandahare, galbūt nebūtų prireikę ten išsiųsti 30 tūkst. karių, o pasipriešinimas talibams rytų Afganistane būtų įvykęs gerokai greičiau“, - rašė jis.
Tačiau į Helmandą išsiųsti JAV jūrų pėstininkai buvo nusiteikę entuziastingai. Didžiausios kovos vyko Sangino rajone, prie Helmando upės, kurį ilgus metus kontroliavo Talibanas.
Per keturias dienas 2010 metų spalį žuvo devyni trečiojo bataliono nariai ir penki jūrų pėstininkai iš Kemp Pendltono bazės Kalifornijos valstijoje.
Aukų skaičius tų metų rudenį tapo toks didelis, kad tuometis JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas rekomendavo laikinai iškelti batalioną iš Sangino. Tačiau kariai jam paprieštaravo sakydami, kad perkėlimas gali sunaikinti bataliono dvasią.
2011-ųjų kovą R.Gatesas pats apsilankė bataliono bazėje prie Sangino ir pasveikino karius už jų „strateginį persilaužimą“.
„Prieš jums čia atvykstant, Talibanas užėmė tvirtas pozicijas. Visi galite paliudyti, kad šis rajonas buvo vienas pavojingiausių ne tik Afganistane, tačiau galbūt ir visame pasaulyje“, – kalbėjo R.Gatesas.
Parengė Emilija Riaukaitė
