Vokietijos spaudoje pasirodė nutekintos V.Putino pokalbio su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka detalės.
„Jei aš norėčiau, Rusijos daliniai po dviejų dienų galėtų būti ne tik Kijeve, bet ir Rygoje, Vilniuje, Taline, Varšuvoje ar Bukarešte“, – privačiame pokalbyje P.Porošenkai esą pareiškė Rusijos lyderis.
Tokius V.Putino žodžius P.Porošenka pacitavo kadenciją baigiančiam Europos Komisijos vadovui Jose Manueliui Barroso.
Pastarasis jau buvo sulaukęs Kremliaus kritikos dėl privačių pokalbių turinio viešinimo, tačiau Europos Sąjungos lyderius labiau gąsdina tai, kad Rusija savo žodžių nesikrato.
Ragina nepasitikėti Vakarais
Skelbiama, kad V.Putinas ragino Ukrainos prezidentą pernelyg nepasitikėti ES ir prisiminti, kad Rusija pasirengusi bet kada parodyti savo karinę jėgą.
Ekspertų manymu, taip stengiamasi įbauginti ne tik Ukrainą, bet ir nuosaikiau Rusijos atžvilgiu nusiteikusius Bendrijos šalių lyderius.
„Rusija jau kurį laiką žaidžia žinučių karą. Šis grasinimas skirtas tiems prancūzams, italams, vokiečiams, kurie teigia, kad su Rusija vis dar galima ir reikia kalbėtis, kad galimas konstruktyvus dialogas“, – „Lietuvos rytui“ teigė Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.
„Kartu ši žinutė veiks ir mūsų šalyje, kur vis pasigirsta kalbų, kad galbūt neturėtume strakalioti prieš didesnį kaimyną, galbūt nusileiskime, pagalvokime, ar verta. Bandoma tokią nuomonę skleisti, ieškoti rėmėjų“, – perspėjo L.Kasčiūnas.
Pasak jo, V.Putinas iš tiesų galvoja apie galimą karinę invaziją, bet tokias jo mintis niekais paverčia vis ryžtingesni NATO žingsniai Baltijos šalyse ir Lenkijoje: „Nors Rusija ragina nepasitikėti Vakarų partneriais, būtent jie užtikrina saugumą ir ramybę regione.“
Diktuoja provokacijų madas
Akivaizdu, kad Rusija tikėjosi, jog ši grasinanti retorika gali pasiekti ES lyderių ausis. Daugelio ekspertų manymu, tai ilgalaikio provokacijų plano dalis.
„Rusija diktuoja provokacijų madas. Kol kas ji nėra atgrasyta nuo tokių pabandymų, tad panašių išsišokimų galime laukti ir ateityje“, – sakė L.Kasčiūnas.
„Antai Latvijoje prieš kelerius metus buvo surengtas referendumas dėl rusų kalbos, kaip antrosios valstybinės kalbos, įteisinimo. Latgalos regione šiam klausimui buvo pritarta. Galime įsivaizduoti Rusiją provokuojant ten neramumus, eskaluojant rusakalbių teisių pažeidinėjimo klausimą“, – svarstė analitikas.
„Būtų labai nesmagu, jei ir tokių provokacijų akivaizdoje kai kurie europiečiai sakytų: „Žinote, gal čia ne mūsų reikalas.“
Tokiu atveju bus esminis klausimas, ar užteks politinės valios NATO įsikišti, pritaikyti penktąjį Aljanso sutarties straipsnį“, – tęsė L.Kasčiūnas. Jis priminė, kad kai kurios ES šalys iki šiol nepritaria sankcijoms Rusijai.
NATO jau reaguoja
Geriausiu atsaku tokiai grasinimų kalbai tampa NATO pasirengimas atsakyti į konkrečius karinius iššūkius. Ekspertų teigimu, po viršūnių susitikimo Velse suaktyvinta Aljanso pajėgų veikla regione – tikslus atsakas tokioms provokacijoms.
„Taip parodoma, kad penktasis straipsnis, užtikrinantis visų Aljanso šalių gynybą, veikia, o tai V.Putino kalbas paverčia tik svajonėmis“, – užtikrino L.Kasčiūnas.
Atrodo, kad V.Putinas vis karštligiškiau stengiasi gelbėti Rusijos, kaip pasaulinės galios, įvaizdį regione. Griežtėjanti retorika gal ir nuteikia nemaloniai, tačiau pasiduoti panikai neverta.
Mat V.Putino blaškymasis – ryžtingo ES ir NATO atsako Rusijai pasekmė.
