Ukrainos rytuose žuvo Rusijos televizijos žurnalistas

68 metų televizijos Pirmojo kanalo „Pervyj kanal“ operatorius Anatolijus Klianas kūrė reportažą apie sukilėlius, veikiančius netoli vieno Ukrainos karinio dalinio neramioje Donecko srityje, kai kariai pradėjo šaudyti nurodė televizija.

„Šią naktį Donecke žuvo mūsų kolega – Pirmojo kanalo operatorius Anatolijus Klianas, – sakoma šios valstybinės televizijos pranešime. – Tragedija įvyko netoli vieno karinio dalinio, kur filmavimo grupė atvyko kurti įprasto reportažo.“

Nepatvirtintuose pranešimuose nurodoma, kad reporteris buvo pašautas į pilvą.

Pranešime nurodoma, kad žurnalistai lydėjo grupę karių motinų, kurios buvo vežamos prie to dalinio „susitikti su savo sūnumis ir išsivežti juos namo“.

Autobusas, kuriuo važiavo tos moterys ir žurnalistai, atsitraukė, kai buvo apšaudytas, artėdamas prie bazės. A.Klianas žuvo, kai grupė žmonių buvo vėliau apšaudyti iš automatų, išlipę iš autobuso, nurodė Pirmasis kanalas.

Rusija pareiškė protestą dėl jos žurnalistų gyvybes nusinešusių incidentų, ragindama Kijevą sustabdyti karines operacijas Donecke ir Luhansko srityje, kur separatistai užėmė vyriausybinius pastatus ir ginklų sandėlius.

Birželio 17 dieną vienas Rusijos valstybinės televizijos korespondentas ir garso operatorius žuvo nuo minosvaidžių ugnies per susirėmimus netoli Luhansko.

 Prieš trapių Ukrainos paliaubų pabaigą Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusija gali sulaukti skaudžių sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai, kuriuos, kaip teigiama, remia Maskva, nesustabdys savo kruvino sukilimo.

Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel Rusijos lyderiui tai išdėstė per telekonferenciją sekmadienį, kuri truko daugiau kaip dvi valandas ir kurioje dalyvavo provakarietiškas Ukrainos lyderis Petro Porošenka.

Naujojo Ukrainos prezidento atstovai sakė, kad ketvertas susitarė vėl kalbėtis pirmadienį. Pirmadienį taip pat baigiasi Ukrainos paliaubos, 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku, o 13 savaičių trunkančių kovų pabaigos dar nematyti.

Ukrainiečių kariškiai pranešė, kad savaitgalį žuvo dar penki kariai.

Sekmadienio telekonferencija – antra per keturias dienas – buvo suplanuota Briuselyje, penktadienį, kai P.Porošenka pasirašė istorinį prekybos susitarimą su Europa, kuriuo nutraukiami Kijevo ryšiai su Maskva.

Europos Sąjunga (ES) taip pat pasinaudojo proga ir paskelbė neįprastai griežtą pareiškimą, kuriame V.Putinui sakoma, jog jis iki pirmadienio turi aiškiai paspausti kovotojus, kad jie nutrauktų sukilimą pramoniniame Rytų Ukrainos regione. Priešingu atveju Rusijai grasinama potencialiai atkirsti ištisus jos ekonomikos sektorius nuo 500 mln. vartotojų, gyvenančių 28 valstybių Bendrijoje.

JAV pažadėjo dėl sankcijų Rusijai eiti koja kojon su Europa, kilus Šaltojo karo stiliaus konfrontacijai dėl strateginę reikšmę turinčios posovietinės Ukrainos ateities.

Prancūzijos pareiškime sakoma, jog per sekmadienio telefoninį pokalbį buvo pabrėžta „naujų konkrečių žingsnių saugumo situacijai (Ukrainos) teritorijoje stabilizuoti, ugnies nutraukimo pratęsimo ir taikos plano, kurį pateikė Ukrainos valdžia, įgyvendinimo svarba“.

Jame taip pat paminimas ES grasinimas imtis baudžiamųjų priemonių ir sakoma, jog trys lyderiai V.Putinui išreiškė viltį, jog „rezultatai bus pasiekti pirmadienį“.

Kremliaus pranešime apie tą pokalbį Europos sąlygos neminimos, bet akcentuojamas bendras raginimas P.Porošenkai neatnaujinti savo karinės kampanijos Ukrainos rytuose.

Kremlius dar kartą paragino Ukrainą priimti „skubią“ Rusijos humanitarinę pagalbą konflikto zonoje. Kijevas įtaria, jog Maskva planuoja pasinaudoti tokia pagalba tam, kad kontrabanda gabentų ginklus sukilėlių kovotojams.

Vienas kitam prieštaraujantys Maskvos ir Kijevo reikalavimai akivaizdžiai atsispindi ir mūšio lauke.

Separatistų lyderiai sako, kad tiesiogiai nesiderės su Kijevu, kol vyriausybinės pajėgos neatsitrauks iš smarkiai rusifikuoto rytinio šalies regiono.

Tuo tarpu P.Porošenka atsisako susitikti su sukilėlių vadais, kurių „rankos kruvinos“.

Didžiausia nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais Ukrainos krizė jau pareikalavo 450 gyvybių.

Galimybė, kad Amerika ir ES įšaldys prieigą prie Rusijos bankininkystės sektoriaus, jau pakenkė šalies ekonomikos perspektyvoms ir padidino tikimybę, kad jos ekonomika trauksis pirmąkart nuo 2008-2009 metų pasaulinės finansų krizės.

Rusijos ekonomikos ministras šeštadienį įspėjo, kad naujos sankcijos gali „rimtai“ paveikti augimą, kuris, kaip prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), šiais metais gali siekti vos 0,2 procento.

Tuo tarpu oficialūs pareiškimai iš Maskvos rodo, kad ten intensyviai rengiamos atsakomosios ekonominės priemonės. Visų pirma planuojama įvesti kliūtis Ukrainos prekybai.

Rusijos ir Bendrijos ministrai preliminariai sutarė liepos 11 dieną surengti susitikimą ir aptarti, kaip išsklaidyti Maskvos būgštavimus dėl ES pasirašytų asociacijos sutarčių su Ukraina, Gruzija ir Moldova. Rusija teigia, kad šie susitarimai kenkia jos ekonominiams interesams.

Ukrainos vyriausybės įgaliotinis Europos integracijos klausimais Valerijus Piatnyckis sakė manantis, kad konsultacijose su Rusija tvyros priešiškumo atmosfera ir jos veikiausiai neduos rezultatų.

„Mūsų kaimynė turi tokį troškimą visuomet elgtis kaip mūsų didysis brolis, mentorius, visuomet mus kažko mokyti“, - sakė jis savaitraščiui „Dzerkalo tyžnia“.

V.Piatnyckis pridūrė, kad Ukraina gali būti priversta kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją, kurios nare Rusija tapo 2012-aisiais, kad ši imtųsi tarpininkės vaidmens.