Kaip skelbia vietos žiniasklaida, rinkimų dieną aptemdė
Talibano judėjimo kovotojų išpuoliai, per kuriuos žuvo mažiausiai
trylika žmonių, dar 23 sužeisti. Kaip skelbia šalies žiniasklaida,
tarp žuvusiųjų yra septyni vaikai.
Antrasis turas nulems, ar šaliai, kuri žengia į naują
stadiją, mažėjant tarptautiniam kariniam ir civiliniam palaikymui,
vadovaus buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah, ar buvęs Pasaulio banko ekonomistas Ashrafas Ghani.
Kadenciją baigiantis prezidentas Hamidas Karzai vadovavo Afganistanui nuo 2001 metų, kai per JAV
vadovaujamą invaziją buvo nuverstas brutalus Talibano režimas,
kaltintas pagalba tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“
kovotojams, organizavusiems rugsėjo 11-osios atakas Jungtinėse
Valstijose.
„Labai didžiuojamės rinkdami mums priimtiniausią kandidatą,
– H.Karzai sakė atidavęs savo balsą. – Šiandien Afganistanas
žengia iš pereinamojo laikotarpio į ilgalaikę taiką ir
stabilumą.“
Afganų pareigūnai ir tarptautiniai sąjungininkai tikisi, kad
padėtis bus tokia pati, kaip per pirmąjį balsavimą balandį, kai
sukilėliai nesugebėjo surengti nė vienos didesnės atakos, o
rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 50 procentų.
Tačiau grėsmė išlieka: Talibanas nedviprasmiškai perspėjo
atakuosiantis balsavietes. Daugelis taip pat baiminasi didelio masto
sukčiavimo, dėl kurio rinkimų rezultatai gali būti ginčytini.
Jungtinių Tautų (JT) misijos vadovas Janas Kubišas griežtai
perspėjo kandidatų šalininkus nesiimti balsalapių klastojimo,
aptemdžiusio 2009 metų rinkimus, per kuriuos valdžioje išliko
H.Karzai.
„Neklastokite balsų. Nenaudokite bauginimų arba
manipuliacijų, kad paremtumėte savo kandidatą“, – jis ragino
prieš balsavimo dieną.
Per pirmąjį turą A.Abdullah surinko 45 proc., o A.Ghani – 31
proc. balsų. Šie rezultatai buvo paskelbti, atlikus tyrimus dėl
daugelio pareiškimų apie sukčiavimą, gautų iš abiejų stovyklų.
Šiedu kandidatai surinko daugiausiai balsų iš aštuonių
pretendentų, tačiau nė vienas jų nesurinko 50 proc. balsų, kad
galėtų laimėti per pirmąjį ratą.
„Noriu žmogaus, kuris galėtų atgaivinti mūsų ekonomiką,
kurti darbo vietas ir pagerinti mūsų gyvenimą, – sakė 45 metų
krautuvininkas Janatas Gulas, balsavęs Kabule. –
Jeigu ekonomika bus gera, nebebus neramumų – visi bus užsiėmę
darbu, o ne kovomis.“
Jeigu pirmasis Afganistane demokratinis valdžios perdavimas
įvyktų sklandžiai, tai būtų didelis tarptautinių pastangų
pasiekimas kuriant funkcionuojančią valstybę po Talibano tironijos.
Šalyje įvyko didelių pokyčių, skatinamų milijardų dolerių
finansinės pagalbos srauto, nulėmusio staigią plėtrą kai kuriuose
miestuose, tačiau tik ribotą pagerėjimą saugumo, moterų teisių
ir švietimo srityse.
Dėl kalnuoto reljefo ir prastų kelių rinkimai Afganistane
visuomet kelia didelių logistinių iššūkių. Į atokius kaimus
balsalapiai gabenami tūkstančiais asilų.
Balsų skaičiavimas truks ištisas savaites. Preliminarių
rezultatų laukiama liepos 2-ąją, o galutinių – liepos 22-ąją.
Prieš rinkimus Talibanas pažadėjo, kad balsavietės taps
„nesiliaujančių“ atakų taikiniais.
„Surengdami rinkimus amerikiečiai nori primesti liaudžiai savo
statytinius“, – sakoma sukilėlių tinklalapyje.
Šeštadienį jie pranešė, kad kovotojai atakavo rinkimų
apylinkes visoje šalyje, bet Afganistano pareigūnai nepatvirtino tų
pareiškimų.
Pastarosios savaitės buvo gana taikios, išskyrus praėjusią
savaitę 12 žmonių gyvybių pareikalavusį mirtininko sprogdintojo
išpuolį, kurio taikiniu tapo A.Abdullah kortežas.
Prieš balsavimą policija ir kariai tikrino beveik kiekvieną
automobilį sostinės gatvėse; afganų pareigūnai sakė pasitikintys
saugumo pajėgomis, kurias apmokė JAV vadovaujama karinė koalicija.
„Grėsmių lygis aukštesnis, lyginant su pirmuoju ratu, bet mes
įgijome daug daugiau patirties“, – sakė vidaus reikalų
ministras Omaras Daudzai.
Rūpesčių taip pat kelia trintis tarp etninių bendruomenių:
A.Abdullah'ą palaiko daugiausiai tadžikų mažuma ir kitos šiaurės
gentys, tuo tarpu A.Ghani priklauso didžiausiai Afganistane
puštūnų etninei grupei, kurios nariai gyvena daugiausiai pietuose
ir rytuose – Talibano tvirtovėse.
H.Karzai, kuris pagal konstituciją negali siekti trečios
kadencijos, išpildė savo pažadą nesikišti į rinkimus – bent
jau viešai. Tačiau prognozuojama, kad perdavęs valdžią jis
išlaikys didelę įtaką.
Prezidento santykiai su JAV smarkiai pašlijo, o kitas šalies
vadovas veikiausiai perkraus tuos ryšius, pasirašydamas seniai
atidėliojamą sutartį, kuri leistų daliai amerikiečių karių
likti Afganistane ir vykdyti mokymo bei kovos su terorizmu misijas
šiems metams pasibaigus.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama
sakė, jog jeigu ta sutartis bus pasirašyta, 2015 metais Afganistane
pasiliks 9,8 tūkst. amerikiečių karių, kurių šalyje šiuo metu
yra 32 000. Tuo tarpu 2016 metais jų liks tik keli tūkstančiai.
JAV vadovaujama NATO karinė misija nurodė šeštadienį
atliksianti „pagalbinį vaidmenį“, pasiruošusi padėti
Afganistano valdžiai, jeigu prireiktų.
Per operaciją, kuri prasidėjo 2001 metų pabaigoje, koalicinės
pajėgos neteko iš viso apie 3 450 karių.
Naujojo prezidento prioritetais taps stringančios ekonomikos
stabilizavimas, mažėjant išorinei finansinei pagalbai, taip pat
naujos pastangos užtikrinti taiką po dešimtmečius trukusių karų,
taip pat potencialios taikos derybos su Talibanu.
