Šios pergalės yra reikšmingos proeuropietiškai Kijevo
vyriausybei, pasiuntusiai armiją ir saugumo pajėgas sutriuškinti
ginkluotą separatistų sukilimą, nuo balandžio krečiantį Ukrainos
rytus, ir siekiančiai apsaugoti nuo subyrėjimo 45 mln. gyventojų
turinčią šalį.
„10 val. 34 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Ukrainos vėliava
iškelta virš Mariupolio miesto tarybos pastato“, – vidaus
reikalų ministras Arsenas Avakovas parašė socialiniame tinkle
„Facebook“ nepraėjus nė šešioms valandoms po to, kai saugumo
pajėgos pradėjo operaciją 500 tūkst. gyventojų turinčiame mieste
- didžiausiame Ukrainos Azovo jūros uostamiestyje.
Vienas ministro padėjėjas sakė, kad vyriausybinės pajėgos
šturmavo sukilėlius po to, kai jie buvo apsupti ir gavo nurodymą
per 10 minučių pasiduoti. Per susirėmimą žuvo penki separatistai
ir du kariai, o galiausiai dauguma sukilėlių pabėgo.
Mariupolis, kurio kontrolė per kelis mėnesius vykstantį
konfliktą ne kartą ėjo iš rankų į rankas, yra strategiškai
svarbus miestas, nes per jį eina keliai nuo pietrytinės
sienos su Rusija į likusią šalies dalį, o per jo uostą Ukaina
eksportuoja plieną.
Kijevui taip pat labai svarbu susigrąžinti ilgos
sienos su Rusija kontrolę, nes jis kaltina Maskvą leidžiant
sukilėliams per ją atsigabenti ginklų, automobilių ir netgi
šarvuotosios technikos.
A.Avakovas sakė, kad vyriausybinės pajėgos atsikovojo iš
sukilėlių 120 kilometrų ilgio sienos ruožą, tačiau neaiškus,
kas kontroliuoja likusią maždaug 2 000 kilometrų šalies sienos
dalį.
Sukilėliai, kontroliuojantys daugiau nei dešimt miestų bei
miestelių šalies rytuose ir norintys, kad tas regionas taptų
Rusijos dalimi, patvirtino, kad penki jų kovotojai žuvo per kautynes
Mariupolyje.
Jie taip pat paskelbė, kad kovotojai per
susirėmimus Mariupolyje susprogdino Ukrainos saugumo pajėgų
šarvuotį.
A.Avakovas nurodė, kad šioje operacijoje dalyvavo Nacionalinės
gvardijos ir Vidaus reikalų ministerijos pajėgų daliniai, taip pat
specialiosios pajėgos.
Birželio 7 dieną Ukrainos prezidentu tapęs Petro Porošenka
suintensyvino kovines operacijas šalies pietryčiuose ir pareiškė,
kad su separatistais derėsis, tik jei šie sudės ginklus.
Perkels Donecko administraciją į Mariupolį
Ukrainos
prezidentas Petro Porošenka nurodė Donecko srities administracijos
vadovui Serhijui Tarutai laikinai perkelti administracijos biurą į
Mariupolį, nurodoma oficialiajame prezidento tinklalapyje.
„Ukrainos kariškių Mariupolyje didvyriškumo dėka padėtis
mieste stabilizuota. Todėl manau, kad būtų tikslinga perkelti ten
Donecko srities administracijos veiklą “, – pareiškė jis.
Valdymo funkcijas naujoje vietoje administracijos vadovas ir
tarnautojai turi pradėti šį penktadienį, pabrėžė prezidentas.
Per naktį Mariupolyje aktyviai vykdyta jėgos operacija.
Separatistai pranešė mūšyje praradę keturis kovotojus.
Ukrainos nacionalinė gvardija nurodė, kad nukentėjo keturi Ukrainos
kariškiai.
Penktadienį vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas
Geraščenka paskelbė, kad Mariupolį jau kontroliuoja Ukrainos
pajėgos.
Separatistai sieks sąjungos su Rusija
Ukrainos
prorusiškų separatistų lyderiai, paskelbę rytines Donecko ir
Luhansko sritis suvereniomis „liaudies respublikomis“, savo ruožtu pareiškė
savo prioritetu laikantys sąjunginės valstybės su Rusija įkūrimą
ir sutartimis grindžiamų santykių užmezgimą su Kijevo vyriausybe
bei kitomis šalimis.
„Ukraina ir Rusija 23 metus ėjo visiškai skirtingomis
kryptimis. Mūsų sistemos – bankų, mokesčių ir finansų -
visiškai skirtingos. Pristatome programos projektą, kuriame kalbama
apie Donecko liaudies respublikos (DLR) ekonominės sistemos
sukūrimą konfederacijos su kitomis respublikomis pagrindu“, –
per spaudos konferenciją sakė Donecko separatistų
„vicepremjeras“ Andrejus Purginas.
„Per šį mėnesį planuojame atlikti finansų sistemos
pertvarkymą, kad suformuotume savarankišką DLR biudžetą“, –
pridūrė jis.
A.Purginas taip pat nurodė, kad jo regionas turėtų pereiti prie
Maskvos laiko.
„Doneckas – pramonės rajonas. Lvove 4 val. ryto jau šviesu,
tuo tarpu mūsų darbininkai į pamainą išeina dar tamsoje. Dėl to
turime pereiti prie Maskvos laiko“, – aiškino jis.
Tačiau separatistų lyderis neįvardijo aiškių terminų, kada
bus suformuota savarankiška finansų sistema, pereita prie Maskvos
laiko ir sukurta sąjunginė valstybė su Rusija.
Vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) vyriausybė savo
oficialiame tinklalapyje paskelbtoje prioritetinių veiksmų
programoje irgi nurodė ketinanti sudaryti sąjungą su Rusija ir
įtvirtinti sutartimis pagrįstus santykius su Ukraina.
„Respublikos vyriausybės tikslai: kurti demokratinę, teisinę
ir socialinę valstybę, kurioje piliečiai apsaugoti nuo bet kokios
diskriminacijos dėl tautybės, kalbos ar socialinės padėties ir
gali realizuoti visas savo teises bei galimybes; kurti sąjunginę
valstybę su Rusija su vieninga politine, ekonomine ir kultūrine
erdve, bendra saugumo sistema; įtvirtinti sutartimis grindžiamus
santykius su Ukraina ir kitomis valstybėmis; pasiekti, kad piliečių
gyvenimo lygis būtų kaip Rusijoje ir Europos Sąjungoje“, –
sakoma Luhansko separatistų programoje.
LLR vyriausybė planuoja per artimiausius tris mėnesius perimti
sienos su Rusija kontrolę ir užtikrinti laisvą žmonių bei prekių
judėjimą, taip pat jau rugsėjo 14 dieną surengti regiono
Aukščiausiosios Tarybos rinkimus, nurodoma dokumente.
Separatistų vadovybė planuoja leisti Luhansko srities
gyventojams įgyti Rusijos pilietybę ir padėti gauti Rusijos pasus
visiems to pageidaujantiems.
Programoje sakoma, kad iki 2015 metų LLR planuoja pereiti prie
bendro Ukrainos grivinos ir Rusijos rublio naudojimo, taip pat įstoti
į Maskvos vadovaujamą Muitų sąjungą ir naujai kuriamą Eurazijos
Ekonominę Sąjungą.
LLR „premjeras“ Vasilijus Nikitnas spaudos konferencijoje
sakė, kad jo vyriausybė sąjunginę valstybę su Rusija planuoja
įkurti iki 2016 metų pabaigos.
Vaizdo įraše - tankai traiškantys asfaltą Rytų Ukrainos mieste Makejevkoje.
