„Tai reiškia du dalykus: arba mes esame vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, turinti „kurmių“ problemą, arba vienintelė, kuri dėl to ką nors daro“, – pridūrė žodžio kišenėje neieškantis Estijos vadovas.
Leidinio „Foreign Affairs“ žurnalistas tokią savigyrą būtų palaikęs tradiciniu estų pomėgiu kelti sau uodegą, jeigu ne vienas „bet“ – su T.H.Ilveso žodžiais dabar sutinka daugelis Vakarų žvalgybininkų.
O pati Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, išgyvena „ar aš nesakiau“ momentą.
Nenusileidžia Rusijai
Pastarąjį dešimtmetį Rusijos karo lėktuvai kone reguliariai artindavosi prie Estijos sienos, kartais ją pažeisdavo – nors ir rečiau nei anksčiau dėl virš Baltijos šalių patruliuojančių NATO naikintuvų.
Rusijos kariuomenė pasienyje rengdavo pratybas, kurių beveik neslepiami scenarijai primindavo kaimyninės šalies užgrobimą ir tvarkos įvedimą teritorijoje, kur neva engiami rusakalbiai.
Tačiau Kremliaus diriguotą kibernetinę ataką 2007 metais patyrusi mažytė Estija stengėsi nenusileisti nė per nago juodymą. Ir darė tai aktyviau nei bet kuri kita Europos šalis.
Nuo 2008 metų Taline veikia NATO kibernetinio saugumo centras, o Estija vadinama šios srities pradininke Aljanse.
Šaltojo karo aidai
Kol estai viešai giriasi kaip kibernetinio saugumo specialistai, patyliukais šioje mažytėje šalyje itin aktyviai veikia tradicinė žvalgyba. Šaltojo karo laikų tradicijas primenančios žvalgybininkų operacijos, anot buvusio Nacionalinės saugumo agentūros analitiko Johno Schindlerio, – nauja estų aistra.
„Estai jau daug metų turėjo reikalų su rusais ir jie instinktyviai žino Rusijos žvalgybininkų elgesį, darbo pobūdį. O mes – ne“, – pabrėžė ekspertas ir priminė, kad JAV pastaruoju metu kilo nauja susidomėjimo Rusija banga.
Šaltojo karo laikų ekspertai Amerikoje dabar kone medžiojami, viliojami iš universitetų, tyrimų centrų ir kviečiami grįžti, pasidalyti žiniomis ir patirtimi apie tai, kaip veikia rusų agentai.
Taip yra todėl, kad dalis naudingos informacijos griuvus Sovietų Sąjungai buvo pamiršta, ignoruota – manyta, kad jos daugiau nebeprireiks. Pastaraisiais metais Kremliui suintensyvinus žvalgybines operacijas, ir ypač po įvykių Ukrainoje, estų patirtis itin vertinama.
Šnipas privertė pasitempti
Taip buvo ne visada ir estams tokią pagarbą reikėjo išsikovoti. Iki šiol nepamirštas bene daugiausia gėdos Estijai padaręs Hermano Simmo šnipinėjimo skandalas.
2008 metais H.Simmas buvo suimtas ir nuteistas 13 metų kalėjimo už valstybinių, NATO bei Europos Sąjungos paslapčių atskleidimą Rusijai.
Manoma, kad šis estas – daugiausia žalos Vakarams ir Estijai padaręs asmuo per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Tačiau estai atgavo pasitikėjimą – suėmusi H.Simmą Estijos žvalgyba KaPo ėmėsi aktyviau medžioti kitus „kurmius“.
Per pastaruosius metus buvo sulaikyti keli Rusijai šnipinėję agentai. Tarp jų – Sergejus Jakovlevas, kurį estams atskleisti padėjo Lietuvos žvalgyba, Aleksejus ir Viktorija Dressenai, Vladimiras Veitmanas ir kiti.
Gėdija įtakos agentus
Ne visos operacijos atskleistos, bet Estija ėmėsi ir netikėtų priemonių. KaPo tapo pirmąja žvalgybos tarnyba Europoje, kuri viešai visuomenei kasmet pristato atvirą ataskaitą.
Joje įvardijama ne tik ardomoji priešiškų šalių žvalgybų veikla, bet ir jų įtakos agentai.
Pastarųjų veiklos Estijos žvalgybininkai nemenkina, priešingai – pabrėžia daromą žalą ir, kai tik galima, baudžia kaip įmanoma griežčiau pagal įstatymą.
Estai nesilaiko praktikos iškeisti savo sulaikytus agentus į rusų, kaip anksčiau darydavo amerikiečiai.
Į viešai gėdijamų įtakos agentų ratą patenka ir įvairūs visuomenės veikėjai, kurie nebūtinai tiesiogiai apkaltinami, bet įvardijami kaip galimai susiję su Rusijos žvalgyba. Tokie asmenys Estijoje praranda pasitikėjimą.
O kartais tai būna ne tik asmenys, bet ir Kremliaus remiamos įvairios nevyriausybinės organizacijos, fondai, kurie skleidžia Rusiją šlovinančią ir Estiją menkinančią informaciją.
Tokios estų pastangos, regis, sulaukė įvertinimo ne tik Vakaruose, bet ir Rusijoje.
„Manau, Estija yra viena aktyviausių šalių Rytų Europoje, kuri imasi kontržvalgybos operacijų prieš Rusiją“, – neseniai pareiškė su Kremliumi siejamas vieno Rusijos tyrimų centro vadovas Michailas Aleksandrovas.
