O.Turčynovas pripažino, kad nekontroliuoja Donecko regiono

Šias naujienas prezidentas pranešė kalbėdamas susitikime su regionų vadovais.

„Daugelyje Donecko regiono miestų administraciniai pastatai užgrobti, šiandien vyriausybė situacijos ten nekontroliuoja, - konstatavo O. Turčynovas. - To pagrindinė priežastis, be abejo, yra Donecko ir Luhansko regiono saugumo struktūrų negalėjimas užtikrinti piliečių saugumo. Jie šioje situacijoje yra bejėgiai, maža to, kai kurie daliniai netgi bendradarbiauja su teroristinėmis grupuotėmis“.

Ukrainos rytiniame Donbaso regione, turinčiame didelių akmens anglių telkinių, veikiančios didžiulės plieno ir sunkiosios pramonės gamyklos gamina apie trečdalį šalies pramonės produkcijos. Tačiau provakarietiška centrinė Kijevo vyriausybė to regiono praktiškai nekontroliuoja nuo balandžio 6 dienos.

Prezidentas taip pat įspėjo, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės, šalies karinės pajėgos šiuo metu yra visiškos kovinės parengties. 

„Mūsų ginkluotosiose pajėgose paskelbta visiška kovinė parengtis, – sakė jis. – Grėsmė, kad Rusija pradės karą prieš pagrindinę Ukrainos teritorijos dalį, yra reali“.

Laikinasis prezidentas teigė, kad pagrindinis Ukrainos prioritetas yra užkirsti kelią terorizmo plitimui iš keliolikos miestų, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai.

„Mūsų užduotis numeris vienas yra užkirsti kelią terorizmo plitimui iš Donecko ir Luhansko regionų į kitus Ukrainos regionus“, – sakė jis, akcentuodamas antradienį paskelbtus žingsnius įsteigti ginkluotus civilių gyventojų „teritorinius savanorių milicijos“ būrius šalies rytuose, kurie padėtų milicijai ir armijai.

Šiuos komentarus jis išsakė tokiu metu, kai Ukrainos armija ir milicija, regis, nedaro didelės pažangos vykdydama operaciją, kurios tikslas yra neleisti prorusiškiems separatistas užimti daugiau miestų Rytų Ukrainoje.

Po O.Turčynovo perspėjimo apie Rusijos įsiveržimo grėsmę, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienį vakare dalyvaus specialiose taktinėse pratybose, kurios rengiamos Kijevo centre.

Vyriausybės tinklalapyje gyventojai perspėjami, kad „per miestą judės karinės technikos kolonos“ ir vyks pratybos.  

Prieš kelias savaites O.Turčynovas taip pat buvo pareiškęs, kad Ukrainos pajėgose paskelbta aukšto laipsnio parengtis, bet nesimatė jokių padidintos parengties ženklų.

Rusija kovo mėnesį prie savo sienos su Ukraina dislokavo maždaug 40 tūkst. savo karių. Iš pradžių Maskva sakė, kad jie buvo mobilizuoti pratyboms, bet praėjusią savaitę nurodė, kad jie yra pasirengę reaguoti į Kijevo karinį puolimą prorusiškų separatistų atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad turi „teisę“ siųsti savo pajėgas į Ukrainą, bet kol kas to dar nepadarė.

Tuo tarpu Kijevas ir Vašingtonas sako, kad Rusijos specialiosios pajėgos jau veikia Rytų Ukrainoje, kur vadovauja sukilėliams, jau užėmusiems 15 miestų.

Ginkluotų separatistų veiksmai prasidėjo po to, kai Kijeve buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Rusija aneksavo Krymo regioną, Kremliui ir Vakarų šalims varžantis dėl įtakos 45 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra svarbus Europai tiekiamų Rusijos energetikos išteklių tranzito maršrutas.

Tačiau didesniuose Rytų Ukrainos miestuose - neramumai. Luhanske, kur antradienį prorusiškai nusiteikę aktyvistai užėmė miesto administracijos pastatą, separatistai šovė į nesutikusį su jais bendradarbiauti advokatą. Advokatų kompanijos "Čiudovskis ir partneriai" prezidentas Igoris Čiudovskis gavo dvi šautines žaizdas į krūtinę, praneša unian.net.

"Per susirėmimą su prorusiškais aktyvistais, įvykusį Luhansko miesto administracijos teritorijoje, buvo sunkiai sužeistas advokatas Igoris Čiudovskis", - pranešė advokatų kompanijos spaudos tarnyba.

Kaip pasakojo sužeistojo žmona, grasindami ginklais separatistai bandė priversti advokatą dalyvauti spaudos konferencijoje. Pabandęs pasipriešinti jis gavo dvi kulkas į krūtinę.

"Šiuo metu jis yra ligoninėje. Neteko daug kraujo. Kulka perėjo už kelių milimetrų nuo širdies. Jam buvo atlikta operacija. Jo būklę medikai vertina kaip vidutiniškai sunkią", - teigiama pranešime.

I.Čiudovskis garsėjo kaip eurointegracijos šalininkas. Anksčiau, gruodžio 6 d., nežinomi asmenys sudegino jo automobilį.

Trečiadienį taip pat pranešta, kad prorusiški sukilėliai  nutraukė regiono milicijos būstinės ginkluotą apsiaustį Luhanske, kai sutiko atsistatydinti aukšto rango milicijos pareigūnas. Milicijos atstovė sakė, kad viduje esantys pareigūnai atsisakė atiduoti savo ginklus maždaug tūkstančio promaskvietiškų aktyvistų miniai, kuriai vadovavo maždaug 30 kalašnikovais ir granatsvaidžiais ginkluotų vyrų ir kuri naktį bandė įsiveržti į pastatą.

„Vyriausiasis inspektorius atsistatydino. Laukiame jo įpėdinio paskyrimo. Kol kas Luhansko milicija funkcionuoja normaliai, na, taip normaliai, kaip būtų galima tikėtis esamomis aplinkybėmis“, – sakė atstovė.

Vėlai antradienį prie šios būstinės vyko intensyvi priešprieša tarp protestuotojų ir milicininkų, kurie užsibarikadavo pastato viduje.

  Tuo metu pirmadienį pašautam Charkovo merui Henadijui Kernesui Izraelyje trečiadienio naktį buvo atlikta jau trečia operacija, kuri truko maždaug 9 valandas. Apie pranešė Charkovo miesto tarybos Informacijos ir ryšių su visuomene departamento direktorius Jurijus Sidorenka.

„Antrą nakties baigėsi eilinė operacija. (Ji) truko aštuonias ar devynias valandas. Žinau tik tiek, kad gydytojai labai patenkinti rezultatu“, – savo „Facebook“ puslapyje parašė J.Sidorenka.

Kaip buvo pranešta, pirmadienį maždaug 11 val. 45 min. H.Kernesas buvo pašautas į nugarą, kai bėgiojo Charkovo pakraštyje. Apsaugininkai, kurie lydėjo jį mikroautobusu „Volkswagen“, nuvežė merą į greitosios pagalbos ligoninę, kur jis buvo operuotas. Be to, gydytojai sukėlė jam dirbtinę komą ir prijungė kvėpavimo aparatą.

Antradienio naktį H.Kernesas, lydint žmonai ir izraeliečių gydytojų brigadai, buvo nuskraidintas į ligoninę Izraelyje. Antradienį jam buvo atlikta nedidelė operacija kulkos išėjimo vietoje.

Rytų Ukrainoje esančio Charkovo prorusiškų pažiūrų meras yra spalvingo charakterio veikėjas: anksčiau jis buvo teistas dėl vagystės ir sukčiavimo, taip pat garsėja nepakantumu kitokioms nuomonėms.

H.Kernesas taip pat pateko į teisėsaugos akiratį, pareigūnams šiuo metu atliekant tyrimą dėl pagrobimo ir kankinimo, tačiau jis išliko 1,4 mln. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija, mero poste.

H.Kernesas buvo žinomas dėl to, jog itin griežtai malšino provakarietiškų aktyvistų demonstracijas, kurios krėtė Ukrainą nuo praeitų metų lapkričio iki šių metų vasario. Meras uždraudė bet kokias masines protesto akcijas – esą siekdamas „užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui“.

Charkove provakarietiški aktyvistai buvo nuolat puldinėjami. Kai kurių automobiliai buvo sudeginti, kiti aktyvistai buvo aplaistyti briliantinės žalumos tirpalu.

Jis taip pat skatino sukarintos prorusiškos grupuotės „Oplot“ stiprėjimą. Tos organizacijos lyderis Jevgenijus Žilinas, vasarį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, tvirtino, kad provakarietiškiems protestuotojams reikėtų sulaužyti rankas ir išlupti akis.

Po to, kai provakarietiški demonstrantai nuvertė Kremliaus palaikomą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, H.Kernesas trumpam buvo pabėgęs iš Charkovo ir vėliau laikėsi nuosaikesnės pozicijos naujosios Kijevo vyriausybės atžvilgiu.

Nuo tada jis sakydavo esantis „vieningos Ukrainos“ šalininkas.

Užėmė pastatų Horlivkoje

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai trečiadienį užėmė vietos administracijos pastatus ir milicijos skyrių Horlivkos mieste, stiprindami savo pozicijas pramoninėje šalies širdyje ir nesulaukdami beveik jokio saugumo pajėgų pasipriešinimo.

Separatistai regiono milicijos būstinę užblokavo anksčiau šį mėnesį, tačiau Horlivkoje milicijos skyrių ir administracijos pastatą užėmė trečiadienį, vienas milicijos pareigūnas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

Šis beveik 300 tūkst. gyventojų turintis miestas yra į šiaurę nuo regiono sostinės Donecko, kuriame separatistai paskelbė „liaudies respublika“ ir planuoja gegužės 11-ąją surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

„Jie juos užėmė. Administracijos ir milicijos“ pastatus, sakė milicijos pareigūnas, pridūręs, kad milicijos skyriuje ginklų nebuvo.

Tuo tarpu vietos naujienų portalas 06242.com.ua pranešė, kad Horlivkos miesto tarybos pastatą užėmę sukilėliai pastatė sargybą prie į įėjimų. Pranešime sakoma, kad ginkluoti asmenys prie administracijos pastato atvyko apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Atėjome į darbą, tačiau patekti į pastatą mums jau nepavyko, nes prie įėjimo stovėjo ginkluoti žmonės. Tiems, kam suspėjo, padalinių vadovai paskambino ir pasakė, kad į darbą neskubėtų“, – sakė vienas šaltinis Horlivkos vykdomajame komitete, kuris įsikūręs tame pačiame pastate, kaip ir miesto taryba.

Administracijos darbuotojai sakė, kad pastatą yra užėmę apie 20 ginkluotų asmenų.

Ukrainos kariuomenė tikrina sukilėlių postus

Ukrainos kariuomenė zonduoja sukilėlių gynybą aplink apsiaustą rytinį Slovjansko miestą, kuris tapo sunkiu išbandymu gilėjant krizei šalyje.

Per naktį buvo „likviduoti“ trys kontrolės postai, kuriuos sukilėliai buvo įrengę 160 tūkst. gyventojų turinčiame mieste; žmonės per operaciją nenukentėjo, sakoma Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Kariuomenės šarvuočiai privažiuoja prie pat Slovjansko ir apsisuka, matyt, žvalgydami padėtį.

Per kelias pastarąsias dienas sukilėliai pranešė apie kilusius pavienius ginkluotus susirėmimus ir jų sučiuptus „šnipus“, tačiau tokie pranešimai pasirodė esą arba perdėti, arba nepatikrinami.

Tačiau už kelių kilometrų nuo Slovjansko kariuomenės įrengti ir jį visu perimetru juosiantys kontrolės postai rodo, kad miestas yra apsuptas.

Neslūgstant įtampai ir abiems šalims kruopščiai tikrinant transporto priemones, susidaro įspūdis, kad miestas atsidūrė aklavietėje.

„Ar turite šautuvų? Narkotikų? Gal meksikiečių migrantų“, – juokavo vienas ukrainiečių desantininkas, kreipdamasis į automobilio keleivius prie vieno iš kontrolės postų šalia Malinivkos gyvenvietės, taip norėdamas paįvairinti rutina tapusią įprastą patikrinimo procedūrą.

Kelio kontrolės poste stovi keturi vienas šalia kito pastatyti šarvuoti transporteriai, dėl kurių pravažiuojantys automobiliai yra priversti sumažinti greitį. Ant šarvuočių plevėsuoja Ukrainos vėliavos – nacionalinės vyriausybės valdžios šioje prorusiškų separatistų bastionais nusagstytoje teritorijoje priminimas.

„Aš čia jau savaitę. Labai ramu, nes jie (sukilėliai) bijo prisiartinti“, – sakė vienas jaunas akivaizdžiai monotonijos išvargintas karys, kuris pasirodžius aukštesniam pareigūnui iš karto liovėsi kalbėjęs.

Netoli sukilėliai įsirengė savo palapinių miestelį prie Paraskovyvkos gyvenvietės, kurioje, kaip jie sako, yra aptverta Ukrainos ginklų saugykla.

Kamufliažine uniforma vilkinti Nastia sakė, kad daugiau nei prieš mėnesį čia atvyko slaugyti savo draugų prorusiškų kovotojų.

Tačiau kol kas ji tapo tik vieno įvykio liudininke: „prieš kelias dienas“ nusileidęs Ukrainos specialiųjų pajėgų sraigtasparnis suėmė vieną iš sukilėlių. Kodėl, moteris sako nežinanti iki šiol.

Pačiame Slovjanske prie milicijos nuovados ir saugumo tarnybų pasato sukilėliai pastatė didžiules barikadas iš smėlio maišų. Barikadose palikti plyšiai, pro kuriuos sukilėliai gali šaudyti.

Daugeliui Slovjansko gyventojų tai atrodo kaip paprastas jėgos demonstravimas, kuriam jie lieka beveik abejingi.

Sukilėlių raginimai burtis į mitingus ir parodyti „budeliams nacionalistams“ Kijeve, kad jie niekada neperims šio miesto kontrolės, lieka neišgirsti.

Vietos gyventojai yra labiau sunerimę dėl kasdienių nepatogumų, kylančių dėl tokios padėties.

„Pagrindiniai maisto produktai, pavyzdžiui, svogūnai, kurie kainavo po 20 centų už kilogramą“ prieš penkis mėnesius, kai prasidėjo neramumai, „dabar kainuoja 1,40 JAV dolerio“, skundėsi daržoves ir vaisius pardavinėjanti Svetlana.

„Jau nekalbėsiu apie ananasus arba bananus, kurių kaina pakilo nuo 1 dolerio iki 5,50 dolerio už kilogramą, ko anksčiau niekad nebūdavo“, – pridūrė ji.  

Pasienio kaimo gyventojai nesijaudina dėl Rusijos invazijos

„Jei rusai įsiverš į Ukrainą, jiems nereikės tankų, jie gali tiesiog ateiti", - pirštu rodydamas  į Rusijos sieną iškart už  medžių  sako Levas Nikolajevičius. 

„Ir mes juos pasveikinsime“, – priduria jis.

Pasauliui nerimaujant dėl invazijos per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų, pagyvenę pasienio kaimo Hryhorivkos gyventojai tokios įtampos nejaučia.

„Tai tik purvina politika“, – sako Levas Nikolajevičius, 67 metų vyras, kuris atrodo 15 metų vyresnis.

„Taip, esam truputį sunerimę, bet panikos nėra. Čia niekas rusų nebijo. Jie yra mūsų broliai. Mes esam viena liaudis. Jei jie ateis, mes juos pasveikinsime, o tada gyvenimas tęsis kaip anksčiau“, – kalba jis.

  Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, armija Hryhorivkoje nesutiktų jokio pasipriešinimo, teigia Levas Nikolajevičius.

„Anksčiau čia buvo 500 žmonių. Dabar – tik pagyvenusieji. Jauniems žmonėms čia nieko nėra“, – sako jis, rodydamas į mažyčius namukus tarp žydinčių vaismedžių. Pusė tų namų jau virtę griuvėsiais.

„Ar galit įsivaizduoti mus, atsilaikančius prieš Rusijos armiją?“ – klausia jis.

Jis žino, ką reiškia būti okupuojančios armijos nariu. Jaunystėje jis tarnavo sovietų daliniuose, kurie 1968 metais įžengė į tuometinę Čekoslovakiją.

„Kai kurie čekai elgėsi su mumis kaip su okupantais, ypač – jaunimas. Geriau sutarėme su vyresniais žmonėmis. Tas pats bus ir jei rusų armija persikels per šią upę“, – mano jis.

Kaimyniniame Uspenkos kaime 36 metų buhalterė Liudmila Rodenko akcentavo glaudžius ryšius tarp Rusijos ir Rytų Ukrainos.

„Čia mes mylime rusus. Nėra ko jų bijoti. Pusė mano šeimos gyvena kitoje pusėje. Jei ateis jų kareiviai, mes jiems šypsosimės“, – sakė ji.

 Ji kaltina politikus, kurie esą nori žmones įstumti į karą. 

„Man nesvarbu, ar turėsiu ukrainietišką, ar rusišką pasą. Aš tik noriu, kad mes būtume apsaugoti nuo fašistų, kurie užgrobė valdžią Kijeve, – sako ji, pakartodama Rusijos žiniasklaidoje įprastą tropą, kad naujojoje vyriausybėje Kijeve dominuoja ultranacionalistai. – Mes čia – ne separatistai, mes tik norime pagarbos sau“.

Artimiausioje sienos perėjoje eismas juda įprasta tvarka. Vieninteliai karo grėsmės ženklai yra šeši didžiuliai betono blokai – pastatyti ne tam, kad apsaugotų nuo Rusijos invazijos, o tam, kad apsaugotų nuo labiau į vakarus gyvenančių ukrainiečių puolimo.

Labiau į šiaurę esančiame Torezo mieste virš rotušės plevėsuoja vadinamosios Donecko liaudies respublikos vėliava.

Tačiau ne taip, kaip kituose Rytų Ukrainos miestuose, kur tvyro didesnė įtampa, čia nėra barikadų ir kaukėtų vyrų su „kalašnikovais“.

 Vestibiulyje stovi baltas Maurice'o Thorezo – prancūzų komunistų lyderio, kurio vardu 1964 metais buvo pavadintas šis miestas, – biustas.

Saugumas šiame rajone yra tvirto 50-mečio Vladimiro, kuris prisistato „gynybinių pajėgų vadovu“, reikalas.

Jis sako, jog jo vyrai „bendradarbiauja su vietos milicija, kad ... banditai ir fašistai čia nesiartintų“.

Kaip ir daugelis šiame rajone, jis šaiposi iš minties, kad reikia bijoti Rusijos invazijos.

„Bijoti rusų? Ar turėtume bijoti savo brolių, savo pusbrolių? Jei jie ateis, aš jiems paspausiu ranką, – sako jis. – Sovietų Sąjungos laikais mes buvome viena žemė. Kartu eidavome medžioti. Aš esu ukrainietis, bet jie nėra mano priešai ir niekada tokie nebus“.

Šis buvęs Juodosios jūros laivyno karininkas mano, kad pati siena tarp šių dviejų valstybių yra „absurdiškas“ dalykas.

„Štai kodėl įkūrėme Donecko respubliką. Norime būti nepriklausoma šalis sąjungoje su Rusija, – pareiškė jis. – Norime būti kažko, kas didu, dalis“.

Turtingiausias Ukrainos žmogus R.Achmetovas trečiadienį sakė, kad neplanuoja parduoti savo verslo įmonių šalies rytuose ir tvirtai tiki šiuo pramoniniu regionu, kurį vis labiau perima prorusiški separatistai.

47 metų magnatas sakė, kad ir toliau investuos Ukrainoje, kuri privalo rasti būdą vėl susivienyti. Jis kalbėjo tokiu metu, kai separatistai užėmė daugiau pastatų Donbaso anglių ir plieno regione, kuriame yra Donecko ir Luhansko miestai.

Didžiausia R.Achmetovo verslo imperijos, kuri apima ir plieną bei kitus metalus, ir žiniasklaidą bei telekomą, dalis yra įkurta Donbaso regione, kur „Donecko liaudies respubliką“ paskelbę separatistai reikalavo gegužės 11 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

„Neparduodu savo verslo ir neketinu išvykti iš Ukrainos. Šiandien aš esu Donbase“, – sakoma jo pareiškime. Donbaso regionas apima didelę Rytų Ukrainos dalį.

„Mano pozicija yra tvirta – mūsų šalis turi būti vieninga. Ir aš darysiu visa, ką galiu, kad užtikrinčiau Donbaso ir Ukrainos buvimą kartu. Tikėdamas Donbasu ir Ukraina investuoju ir toliau investuosiu savo šalyje“, – pareiškė jis.

Iš Donecko kilęs R.Achmetovas bandė padėti derėtis dėl priešpriešos Rytų Ukrainoje nutraukimo ir kalbėjosi su sukilėliais separatistais, net prijautė kai kuriems jų reikalavimams, tuo pačiu ragindamas teisėsaugos institucijas liautis naudojus jėgą.

Komentatoriai sako, kad R.Achmetovas, kurio turtą žurnalas „Forbes“ vertina 11,4 mlrd. dolerių, bando pasinaudodamas šia krize iš naujo užimti pozicijas ir apsaugoti didžiulius savo verslo interesus po to, kai vasario mėnesį iš prezidento posto buvo išverstas jo sąjungininkas Viktoras Janukovyčius.