„Šių lėktuvų būtinybė Pietuose egzistavo visada, tačiau dabar
kaip tik tinkamas metas jiems grįžti į Krymą, kuris anksčiau buvo
žinomas kaip „neskęstantis lėktuvnešis“, - „Interfax“ citavo vieną
ministerijos darbuotoją. Be to, separatistiniame Ukrainos
pusiasalyje ketinama dislokuoti žvalgybinius lėktuvus ir lėktuvus
povandeniniams laivams aptikti.
2017-aisiais Sevastopolyje inkarą turėtų išmesti ir naujas
lėktuvnešis. Uostamiestyje įsikurs nauja legendinio Rusijos
Juodosios jūros laivyno bazė.
Pusiasalyje dislokuoti Ukrainos kareiviai, norintys toliau
tarnauti savo šaliai, ir jų šeimų nariai Krymą paliks traukiniais.
Tam bus skirta 15 papildomų vagonų, sakė Rusijos generalinio štabo
vadas Valerijus Gerasimovas. Prieš tai kariai turės atiduoti
ginklus.
Rusijos pajėgos šiuo metu jau kontroliuoja visas karines bazes
Kryme. Rusijos vėliavos plevėsuoja virš visų 193 pusiasalio karinių
objektų. Rusija savo žinion perėmė 51 Ukrainai priklausiusį karinio
jūrų laivyno laivą iš 61. Likę laivai atsitraukė.
Buvęs Vokietijos kancleris
Helmutas Schmidtas „visiškai suprantamais“ pavadino
Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus Krymo pusiasalyje ir
kritikuoja Vakarų reakciją į krizę. Europos Sąjungos ir JAV
paskelbtos sankcijos Rusijai esą yra „nesąmonė“.
Plačios ekonominės sankcijos, pasak H.Schmidto, nepasieks tikslo ir paveiks Vakarus
lygiai taip pat, kaip ir rusus, praneša agentūra AFP.
Buvęs Vokietijos vadovas taip pat kritikavo septynių didžiųjų
pramoninių valstybių sprendimą nebendradarbiauti su Rusija Didžiojo aštuoneto (G8) lygmeniu.
„Būtų idealu dabar susitikti. Bet kokiu atveju tai taikai
būtų geriau nei grasinti sankcijomis“, - laikraščiui „Zeit“ kalbėjo
H.Schmidtas. Be to, anot jo, G-8 nėra tokia svarbi, kaip G-20, kuriai
Rusija ir toliau priklauso.
Dėl Krymo krizės Didžiojo septyneto šalys pirmadienį nusprendė
atšaukti Sočyje planuotą G8 viršūnių susitikimą ir pagrasino
Rusijai skaudžiomis ekonominėmis sankcijomis. Rusija prie G7 grupės
šalių - JAV, Kanados, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos,
Prancūzijos ir Italijos - prisijungė 1998-aisiais.
Į G20 organizaciją be kai kurių Europos šalių, Japonijos ir JAV
dar įeina kelios besivystančios šalys, pavyzdžiui, Kinija,
Brazilija ir Indija. G20 egzistuoja nuo 1999-ųjų.
H.Schmidtas sakė, kad situacija Ukrainoje yra „pavojinga, nes
Vakarai siaubingai jaudinasi“. Tai, „žinoma, kelia ir atitinkamą
susijaudinimą Rusijos viešojoje nuomonėje ir politikoje“. Buvęs kancleris
gyrė dabartinę Vokietijos kanclerę Angelą Merke už
jos „atsargumą“ krizės akivaizdoje.
Rusija aneksavo Krymą, kai pusiasalio gyventojai ginčytiname
referendume balsavo už atsiskyrimą nuo Rusijos.
H.Schmidtas Vokietijos federaliniu kancleriu buvo 1974-1982
metais.