Laiške Latvijos gynybos ministrui Raimondui Vėjuoniui ir
Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui U. Reinsalu
pažymi, kad Baltijos šalių susitelkimas NATO ir Europos Sąjungoje
yra nepaprastai svarbus.
Pasak jo, krizė Ukrainoje ir jėgos demonstravimas prie Baltijos
šalių sienų rodo, kad mes negalime laikyti savo saugumo savaime
suprantamu dalyku.
„Istorija įtikinamai įrodė, kad smarkūs
geopolitinio landšafto pokyčiai reikalauja didžiulio budrumo,
susitelkimo ir gebėjimo matyti perspektyvą”, - sakoma laiške.
„Žinodamas ir suprasdamas mūsų šalių politinius požiūrius ir vidaus
uždavinius, aš vis dėlto raginu jus rasti galimybę padidinti
išlaidas gynybai. Menkas indėlis į valstybės gynybą tiesiogiai
atsiliepia mūsų regiono saugumui ir mažina įtaką, kurią galėtume
turėti NATO debatuose. Mes turime duoti aiškų ženklą, kad į
valstybės gynybą žiūrime rinčiau negu daugelis kitų šalių”, -
pabrėžė Estijos gynybos ministras.
O Latvijos finansų ministras Andris Vilkas trečiadienį pareiškė, kad tęsiantis konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos, visų trijų Baltijos šalių
ginkluotosios pajėgos turi būti sustiprintos.
„Atsidūrėme Šaltojo karo sąlygose. Nežinome, ką mūsų
kaimynė (Rusija) ketina toliau daryti. Bet kada galima tikėtis
provokacijų. Tai nėra vienerių metų arba kelių mėnesių
reikalas, tačiau Latvijos kariuomenė ir visų Baltijos šalių
ginkluotosios pajėgos turi būti sustiprintos“, – sakė ministras duodamas
interviu visuomeninei televizijai.
A.Vilkas pridūrė, kad Latvijos gynybos ministerija turėtų
pateikti naujus, gerai apsvarstytus pasiūlymus, kaip reikėtų
didinti gynybos biudžetą.
„Norėčiau matyti daug tvirtesnį bendradarbiavimą tarp
Baltijos šalių ginkluotųjų pajėgų ir, be abejo, daug didesnį
NATO dalyvavimą. Tai sustiprintų mūsų dvasią, mūsų
pasitikėjimą. Esame susirūpinę, nes Rusija faktiškai grąžino
5-ojo dešimtmečio padėtį. Tai turi suvokti kiekvienas, įskaitant
verslininkus“, – pabrėžė jis.
Tačiau A.Vilkas perspėjo, kad išlaidų gynybai didinimas turi
būti gerai suplanuotas.
„Reikia skirti apie 1,1 proc. arba apie 260 mln. eurų (897,7
mln. litų), kad padidintume savo išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP
(Bendrojo vidaus produkto). Negalime pasiekti šio tikslo per metus,
tačiau privalome galvoti apie laipsnišką didinimą. Mums reikia
išmanaus, gerai suplanuoto Baltijos bendradarbiavimo didinant
išlaidas gynybai. Mieliau nukreiptume šiuos pinigus į kitus
sektorius, tačiau geopolitinė padėtis verčia ginkluotis“, –
aiškino ministras.
