Maskva, siekianti didesnės politinės ir ekonominės įtakos Vidurio Rytuose, pastaruosius trejus metus buvo pagrindinė ginklų tiekėja Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimui. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje (ST) Rusija efektyviai blokavo bet kokias Vakarų valstybių pastangas įvesti sankcijas Sirijai ir nubausti režimą už jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus.
Pranešimai apie karinės pagalbos padidinimą pasirodė kritiniu momentu, kuomet Ženevoje rengiamasi taikos konferencijai, o sukilėlių tarpusavio kovos susilpnino jų pasipriešinimą Damasko režimui.
Keli neprisistatę šaltiniai „Reuters“ teigė, kad B.al Assado pajėgos nuo gruodžio gavo rusiškų bepiločių lėktuvų, valdomų bombų ir šarvuočių. Siuntos buvo perduodamos tiesiogiai arba per tarpininkus.
„Dešimtys „Anotonov 124“ transporto lėktuvų gabeno šarvuočius, šnipinėjimo įrangą, radarus, atsargines dalis sraigtasparniams ir įvairią ginkluotę, – skelbia neįvardytas šaltinis. – Rusijos kariniai ekspertai nuolatos seka sukilėlių pozicijas naudodami bepiločius lėktuvus ir užsakinėdami tikslius artilerijos smūgius“.
„Rusija ginklus tiekia pati arba per tarpininkus Juodosios jūros uostuose, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje“, – kalbėjo kitas asmuo, artimai susipažinęs su ginkluotės prekyba Artimųjų Rytų regione.
Anot ekspertų, šiose šalyse egzistuoja nemažas ginklų perteklius, likęs dar nuo šaltojo karo laikų. Tačiau Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos valdžios atstovai neigia bet kokias sąsajas su Sirija.
„Neturime duomenų, kad per Bulgariją vyksta kokia nors ginklų prekyba su Sirija“, – sakė Bulgarijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas teigė, kad jo šalis panašius gandus paneigė dar pernai, o Ukraina savanoriškai nutraukė karinį bendradarbiavimą su Sirija 2011 metais.
Rumunijos užsienio reikalų ministerijos atstovai sakė, kad šalies ginklų kontrolės departamentas neregistravo jokių ginklų siuntų į Siriją, taip pat neišdavė jokių leidimų karinių krovinių vežimui į šią šalį nei 2013, nei 2014 metais.
Rusijos ginklų eksporto monopolininkės „Rosoboronexport“ atstovas Večeslavas Davidenka įvykius komentuoti atsisakė. Maskvos teigimu, karinės įrangos siuntimas į Sirija prieštarauja tarptautinės teisės normoms, todėl Rusija čia nesiunčia puolamosios ginkluotės.
Tačiau neįvardytas karinės pramonės šaltinis sako, kad ginklai tikrai keliauja į Siriją, nes Rusija stengiasi bet kokiomis pastangomis išlaikyti vienintelę savo partnerę Vidurio Rytuose. Rusijos naftos kompanija „Sojuzneftegas“ yra pasirašiusi 90 mln. dolerių vertės sutartį su Sirijos naftos ministerija potencialių telkinių žvalgymui šalies teritoriniuose vandenyse ir pakrantės regionuose. Damaskas yra užtikrintas, kad šiuose plotuose gausu naftos ir gamtinių dujų išteklių, ir pažymi, kad kaimyniniai Izraelis ir Libanas jau rado dujų savo pakrantės šelfuose.
Maskvos teigimu, jos diplomatija Artimuosiuose Rytuose remiasi tarptautine teise ir Rusijai sutektomis galiomis Saugumo Taryboje. Be praktinių aspektų, rusai turi šansą pademonstruoti šalies svorį tarptautinėje arenoje ir užsitikrinti pelningas ginkluotės tiekimo sutartis, kai tik konfliktas Sirijoje bus išspręstas.
JAV nevyriausybinio konfliktų tyrimo centro C4ADS“ vadovo Tomo Voliso (Tom Wallace) teigimu, B. al Asadas yra visiškai priklausomas nuo karinės įrangos tiekimo iš užsienio. Ginklų naudojimą konfliktinėse zonose stebintys ekspertai teigia, kad Sirijos režimas per pastaruosius dvejus metus naudoja neįprastai daug amunicijos, kurios vietinės atsargos jau seniai turėjo išsekti.
Sirijos opozicijos šaltiniai tikina, kad kai kuri įranga režimui buvo pristatyta praėjusią savaitę per Sirijos Latakijos ir Tartuso uostus. Pranešama, kad pastarąsias keturias savaites Tartuso uostas buvo visiškai uždarytas.
„Tuo metu į uosto teritoriją negalėjo patekti joks asmuo, prieš tai nepateikęs darbuotojo pažymėjimo. Taip būna tuomet, kai atgabenamos karinės siuntos, dažniausiai naktį“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
T.Voliso teigimu, didelių gabaritų kroviniai gabenami vandeniu, o mažesnės apimties siuntos ir lengvieji ginklai paprastai kraunami į lėktuvus.
„Ratuotos transporto priemonės dažniausiai atkeliauja laivuose, o mažesnė įranga gali būti pakrauta į įprastus jūrinius konteinerius“, – sakė jis.
