Volgogradas pripratęs prie smurto ir kraujo. Prieš septyniasdešimt metų čia vyko žiauriausias Antrojo pasaulinio karo mūšis. Miesto griuvėsiai palaidojo apie du milijonus kūnų.
Dabar Volgogradas - arčiausiai Šiaurės Kaukazo esantis didelis Rusijos miestas, todėl čia dažnai pratrūksta vidaus politikos pūliniai ir Čečėnijos karų skausmas. Kartais – masinėmis kaukaziečių ir rusų muštynėmis miesto gatvėse, kartais – rasistiniais išpuoliais prieš tautines mažumas, kartais – teroro aktais.
Tai išgyveno Volgogrado krepšinio komandos „Krasnyj Oktiabr“ trenerio asistentas, lietuvis M.Linartas.
Praėjo pro nelaimės vietą
Krepšinio stratego butas yra maždaug už 700 metrų nuo geležinkelio stoties, kurioje sekmadienio popietę susisprogdino mirtininkas. Likus keliolikai minučių iki žiauraus įvykio, jis praėjo visai šalia nelaimės vietos.
„Aš ką tik buvau praėjęs miesto aikštę, kurioje stovi kalėdinė eglė, ten vyko šventiniai renginiai, Kalėdų Senis dalijo dovanas vaikams. Ta aikštė yra visai arti stoties, kur viskas įvyko.
Kai grįžau į namus, išgirdau sprogimą. Pasiklausiau ir išgirdau, kad šventinis renginys vyksta toliau, girdėjau vaikus, muziką. Dar pagalvojau: negi rusai tokias galingas petardas sprogdina. Bet greit supratau, kad čia jau kažkas rimčiau. Mano langai yra kitoje pusėje, tačiau garsas vis tiek buvo labai galingas. Visas butas sudrebėjo“, - pasakojo lietuvis.
Greitai vietos televizijos pranešė apie tragediją, kuri nusinešė 14 žmonių gyvybes. Volgogrado žurnalistai jau tada nelaimę susiejo su konfliktais Šiaurės Kaukaze ir Sočio žiemos olimpinėmis žaidynėmis. Vėliau paaiškėjo, kad stotyje susisprogdino dagestanietis.
„Stoties rajonas buvo visiškai uždarytas. Maždaug dviejų kilometrų spinduliu aplink stotį buvo draudžiamas eismas. Ir ta vieta, kurioje gyvenu aš, pateko į tą teritoriją. Čia dirbo kariškiai, tyrėjai, policijos pareigūnai su šunimis, medikai. Eismas buvo atidarytas tik šiandieną“, - sakė M.Linartas.
Eismas buvo ribojamas visame mieste. Gatvėse - sustiprinta apsauga, įvestos papildomos policijos pareigūnų pajėgos. Taip pat saugomos valstybės institucijos ir kiti objektai, kur susirenka daug žmonių. Pavyzdžiui, „Krasnyj Oktiabr“ krepšinio arena.
„Buvo suplanuota daug šventinių renginių, bet visi jie buvo nutraukti“, - pasakojo lietuvis treneris.
Rusų nenustebino
M.Linartas sakė, kad mirtininkų išpuolius miestas išgyveno ramiai. Nors gatvėse buvo sustiprinta apsauga, kai kur draudžiamas eismas, tačiau panikos mieste nebuvo.
Lietuvis sakė, kad apie tragediją buvo kalbama per komandos treniruotę.
„Labiausiai sukrėsti buvo mūsų žaidėjai amerikiečiai. Jie čia gyvena tik tris mėnesius, o patyrė jau tris teroro aktus“, - pasakojo krepšinio strategas M.Linartas. Jo treniruojamoje komandoje žaidžia penki Amerikos krepšininkai.
Vienas „Krasnyj Oktiabr“ krepšininkas net galėjo tapti tragedijos auka. Tą rytą jis į stotį atvežė savo žmoną, kuri išvyko į kitą Rusijos miestą. Po kelių valandų stotį ištaškė apie kilogramas sprogmenų.
Tačiau rusų krepšininkų šita nelaimė nenustebino. Jie yra pripratę prie smurto protrūkių.
„Nėra taip, kad visiems nusispjaut. Bet gyvenimas vyksta normaliu ritmu, žmonės vaikšto gatvėmis, eina į darbus. Visi kalba apie tai, žiūri žinių laidas, bet panikos nėra. Panašiai buvo spalio mėnesį, kai buvo susprogdintas autobusas“, - pasakojo Volgograde gyvenantis lietuvis. Tada jis buvo ką tik atvykęs į Pietų Rusijos miestą.
Apie antrąjį mirtininko išpuolį, kai pirmadienio rytą buvo susprogdintas troleibusas, lietuvis sužinojo iš portalo lrytas.lt žurnalisto.
„Šiandieną rytinės treniruotės nebuvo, dirbu prie kompiuterio, televizijos nežiūriu, tai nieko ir nežinau. Jūs man pasakėte naujieną“, - sakė treneris. Pirmadienio ryto sprogimo bangos jis negirdėjo.
