JAV jau sustiprino savo karinį laivyną Viduržemio jūros rytuose, o Jungtinės Karalystės diplomatai tikina, kad taikiniams Sirijoje bus smogta per dvi artimiausias savaites, rašo „Lietuvos rytas“.
Ištikimiausia Damasko sąjungininkė Maskva, žinoma, priešinasi. Niūrius rusų perspėjimus kartoja ir kinai.
Tad prieš kelis mėnesius gana drąsiai skambėjusios prognozės, kad konfliktas gali virsti trečiuoju pasauliniu karu, dabar jau neatrodo tokios įžūlios.
Vis dėlto yra ir analitikų, tikinčių, kad kone apogėjų pasiekusi įtampa dar galėtų duoti visiškai priešingų rezultatų. Esą atsiranda galimybė rasti politinį krizės sprendimą.
Smūgis – per dvi savaites?
Nuodingųjų dujų ataka netoli Sirijos sostinės esą buvo įvykdyta praėjusį trečiadienį. Bet Jungtinių Tautų (JT) inspektoriams nuvykti į išpuolio vietą buvo leista tik vakar.
Cheminių ginklų ekspertų grupė buvo apšaudyta snaiperių, bet atakos vietą pasiekė.
Ar Damaskas taip pagaliau rodo norą bendradarbiauti? Galbūt. Juolab kad pranešta ir apie Sirijos užsienio reikalų ministro Walido Muallemo bei JAV valstybės sekretoriaus pokalbį.
Tačiau Vakaruose sirų aiškinimais, kad Damaskas nepanaudojo cheminio ginklo, regis, netikima.
Mat praėjus penkioms dienoms po numanomos atakos Jungtinių Tautų komanda išpuolio vietoje gali neberasti jokių jo įrodymų – juos paprasčiausiai sunaikino nauji bombardavimai.
O nereaguoti į tokią žiaurią ataką, kurios realumą liudija tiek siaubingos aukų nuotraukos ir vaizdo medžiaga, tiek Sirijoje dirbančių Vakarų medikų pasakojimai, negalima.
„XXI amžiuje negalima įsivaizduoti tokios dujų atakos.
Norime parodyti, kad šis išpuolis sulauks rimto atsako”, – pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as.
Pareigūnų Londone teigimu, kariniam smūgiui Sirijai, kuris numatomas per artimiausias dvi savaites, net nebūtinas JT Saugumo Tarybos pritarimas.
JAV nenori brangaus nuotykio
Nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės Rusija ir Kinija, žinoma, priešinasi.
Kaip ir Sirijos lyderis Basharas al-Assadas, pareiškęs, kad jo valstybės puolimas „baigsis nesėkme”.
„Jeigu Amerika atakuos Siriją, joms gresia nesėkmė – kaip ir per visus ankstesnius jų pradėtus karus, pradedant Vietnamu, baigiant mūsų dienomis”, – rėžė B.al-Assadas.
Dėl būsimos amerikiečių nesėkmės, žinoma, abejonių kyla.
Bet JAV prezidentas Barackas Obama iš tiesų kažin ar nori įsivelti į dar vieną karinį konfliktą. O Sirijoje įklimpti tektų ilgam.
„JAV nenori dar vieno brangaus nuotykio Artimuosiuose Rytuose. Be to, vakarietiškas impulsas kaip nors reaguoti į žiaurumus Sirijoje atsimuša į faktą, kad patrauklios išeities tiesiog nėra”, – pažymi BBC analitikas Jimas Muiras.
Karinis smūgis Damaskui Vakarus suporuotų su Izraeliu ir taip neva įrodytų režimo tezę, kad vidinės Sirijos problemos yra „sionistų sąmokslas” sunaikinti pasipriešinimo žydų valstybei židinį.
Negana to, ne išeitis – ir sirų sukilėlių apginklavimas. Juk didžiosios Vakarų valstybės niekada ir nenorėjo sukilėlių pergalės prieš režimo pajėgas.
Analitikų teigimu, pagal Londone, Paryžiuje ir Vašingtone suderintą strategiją režimas būtų išstūmęs iš valdžios B.al-Assadą ir pradėtų derybas su opozicijos lyderiais.
Taip šalyje būtų išlikę bent šiek tiek stabilumo.
Bendras priešas – islamistai
Bet tokia subalansuota pagalba sukilėliams nepadėjo.
Atvirkščiai, nuosaikesnę opoziciją Sirijoje jau užgožė islamistai, siejami su tarptautiniu teroristų tinklu „Al Qaeda”.
Karinė intervencija Siriją suskaldytų dar labiau – visai kaip Iraką po karo šioje šalyje pradžios 2003 metais.
B.al-Assado režimą greičiausiai pakeistų daugybė viena su kita kovojančių radikalių grupuočių.
Tad, nors dabar Vašingtono ir Maskvos nuomonės dėl to, ką daryti su Sirija, skiriasi, bendresnės pozicijos jau netolimoje ateityje pagrindas yra.
Juk Rusija, kurios pajėgos Šiaurės Kaukaze niekaip neeliminuoja islamistų grupuočių, lygiai taip pat netrokšta, kad valdžią Sirijoje perimtų radikalios jėgos.
Galbūt dar įmanoma susitarti? Anot naujausių gandų, Sirijos problema gali būti sprendžiama Ženevoje jau spalį. Kariniai veiksmai visas taikos viltis nubrauktų ilgam.
Galiausiai ekspertai neatmeta ir galimybės, kad režimo pajėgos, paragintos Vakarų, ištiestų ranką nuosaikesnių sukilėlių būriams ir kartu su jais kovotų prieš islamistus.
