Britų ir JAV generolai derina atakos Sirijoje planus

D.Cameronas vėliau antradienį nuspręs, ar parlamento nariai bus atšaukti iš atostogų diskutuoti dėl galimos karinės intervencijos, pranešė Dauningo gatvė.

Jungtinės Valstijos pirmadienį stengėsi surasti moralinį ir teisinį pamatą potencialiems kariniams veiksmams prieš Siriją, grindžiamiems pareiškimu, jog Damaskui „neginčijamai“ panaudojus cheminius ginklus buvo šiurkščiai pažeistos humanitarinės normos.

JAV retorika, vadovaujama emocingai kalbančio valstybės sekretoriaus Johno Kerry, netikėtai tapo itin karinga ir labai skyrėsi nuo daugelį mėnesių Baltųjų rūmų skelbtų pareiškimų, rodžiusių, kad Amerika vengia įsitraukti į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose.

Pareigūnai perspėjo, kad JAV prezidentas Barackas Obama dar nėra priėmęs galutinio sprendimo panaudoti jėga arba nustatęs veiksmų tvarkaraščio.

Tačiau stiprėja įspūdis, kad Vašingtono smūgis Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgoms dabar jau neišvengiamas - tik klausimas, kada ir kaip jis bus surengtas.

Lūžis retorikoje buvo staigus.

Dar praeitos savaitės pabaigoje B.Obama perspėjo dėl naujo įsitraukimo į kruvinus konfliktus tame regione, kuris gali „mus įklampinti į labai sudėtingą padėtį“.

Tačiau vaizdo įrašai, kuriuos J.Kerry vadino keliančiais šleikštulį, rodantys mirštančius vaikus po praeitą savaitę įvykdytos numanomos cheminės atakos viename Damasko priemiestyje, ir žvalgybos duomenys, anot pareigūnų, tvirtai įrodantys režimo kaltę, paskatino JAV pakeisti savo poziciją per praeitą savaitgalį.

JAV administracija pateikia dvejopus argumentus: kad pasibaisėtinų ginklų naudojamų ginklų panaudojimas prieš civilius, kuris dešimtmečius buvo laikomas tabu, negali likti nenubaustas ir kad dabar iškilo grėsmė Amerikos interesams.

J.Kerry savo komentarus iš dalies taikė Rusijai - Sirijos sąjungininkei, ginčijančiai Vašingtono pareiškimus, kad už tą ataką atsakingas B.al Assado režimas.

Pasak valstybės sekretoriaus, „bendras žmoniškumas“ diktuoja būtinybę užtikrinti, kad nebepasikartotų šiurpūs praeitos savaitės vaizdai.

J.Kerry pasisakymas pirmadienį tapo ženklu, jog Vašingtonas įsitikinęs, kad Jungtinių Tautų (JT) komandos pastangos ištirti minėtą ataką nebus vaisingos dėl Sirijos pastangų paslėpti pėdsakus.

Baltieji rūmai smerkė Siriją dėl įrodymų naikinimo, kuriuo esą tapo intensyvus to vietovės bombardavimas po įtariamos cheminės atakos, taip pat dėl incidento, kai JT inspektorių automobiliai buvo apšaudyti snaiperių.

Pasak šaltinių, didėja nerimas, kad Sirija pasinaudos inspektorių misija, kad silpnintų tarptautines diplomatines pastangas, siekiant susitarti dėl atsakomųjų veiksmų. Manoma, jog tokiu būdu Damaskas mėgins išvengti atpildo už cheminę ataką arba jį atitolinti.

Apklausoms rodant, kad amerikiečiai netrykšta entuziazmu dėl dar vienos avantiūros Artimuosiuose Rytuose, Baltieji rūmai taip pat stengiasi rasti argumentų vidaus politinei auditorijai.

„Tų ginklų masinis naudojimas ir potencialaus platinimo rizika yra grėsmė mūsų nacionaliniams interesams“, - pareiškė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.

Bet kokį galutinį pagrindimą kariniams veiksmams tikriausiai pateiktų B.Obama savo kreipimesi į tautą.

Kol kas neaišku, kuriais tarptautinės teisės straipsniais JAV administracija galėtų mėginti pagrįsti savo veiksmus, tačiau 1925 metų Ženevos protokolas buvo pirmasis dokumentas, uždraudęs nuodingųjų dujų naudojimą kare.

JAV administracija leido suprasti, kad į karą eitų ne viena ir kad ją palaikytų Vašingtono sąjungininkės Didžioji Britanija bei Prancūzija.

JT Saugumo Tarybos rezoliucija, leidžianti panaudoti jėgą, tikriausiai būtų blokuota Rusijos, tačiau praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Kosovo konfliktas sukūrė precedentą, kai tarptautinė koalicija ėmėsi karinių veiksmų, neturėdama tokio mandato.

Sirijos bombardavimas tikriausiai būtų pradėtas nuo sparnuotųjų raketų paleidimo iš JAV karo laivų ir galbūt sąjungininkų antvandeninių arba povandeninių laivų

Analitikų nuomone, taikiniais galėtų tapti kariniai daliniai, siejami su praeitą savaitę įvykdyta ataka, kuri, kaip teigia opozicijos pajėgos, pareikalavo apie 1300 žmonių gyvybių.

Bet koks smūgis turėtų būti pakankamai skausmingas, kad atgrasytų B.al Assado režimą nuo cheminio ginklo naudojimo ateityje.

Tačiau nei viena šalis nenusiteikusi įsitraukti į ilgalaikę kampaniją, o sąjungininkai kartoja mantrą, kad „kariai nebus siunčiami“. Pasak aukšto rango pareigūnų, „neskraidymo zoną“ sukurti nebus siekiama.

Ši operacija būtų mažesnio masto ir trumpesnė negu kelis mėnesius trukusi NATO kampanija Libijoje, sakė šaltiniai.

B.Obama taip pat veikiausiai stengsis pabrėžti, kad bet kokie kariniai veiksmai yra vien atsakas į cheminių ginklų panaudojimą ir kad jie nėra intervencija į platesnį pilietinį karą arba mėginimas nuversti režimą.

Sugriežtėjusi JAV retorika palieka B.Obamai nedidelę manevro laisvę - kaip ir jo paties prieš metus išsakytas perspėjimas, kad cheminių ginklų panaudojimas Jungtinėms Valstijoms reikštų peržengtą „raudoną liniją“, nors tas pasisakymas prezidentui užtraukė politinę riziką.

„Manau, atsakas yra neišvengiamas, - respublikonas senatorius Bobas Corkeris pirmadienį sakė televizijai MSNBC. - Manau, kad pamatysite chirurgiškai tikslius, proporcingus smūgius Al Assado režimui.“

Tuo tarpu Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto pirmininkas respublikonas Howardas McKeonas sakė, kad už cheminių ginklų panaudojimą niekas negali likti nebaudžiamas.

„Prezidentas negali nesugebėti veikti ryžtingai“, - pastebėjo jis.

B.Obama kelis pastaruosius mėnesius stengėsi išvengti tiesioginio įsitraukimo į konfliktą Sirijoje, neseniai išvedęs Amerikos karius iš Irako ir besiruošdamas juos sugrąžinti namo iš Afganistano.

Prezidento šalininkai argumentuoja, jog tokia politika nereiškia, kad šalies vadovas nesiryžta pasinaudoti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado galiomis, primindami, kad pagal B.Obamos įsakymą buvo rengiami negailestingi bepiločių lėktuvų smūgiai visame pasaulyje ir kad jis rizikavo prarasti prezidento postą, įsakęs nukauti tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovą Osamą bin Ladeną.

Tačiau kampanija Sirijoje ir jos neprognozuojamos pasekmės galėtų sugriauti B.Obamos pastangas įsiamžinti istorijoje kaip lyderiui, kuris užbaigia karus, o ne atveria naujus frontus.

Jordanija netaps „leidimo aikštele“ per potencialią karinę intervenciją Sirijoje, antradienį pareiškė vienas aukštas vyriausybės pareigūnas, Vakarų ir musulmonų kariuomenių vadams baigus pasitarimą dėl to konflikto.

„Jordanijos pozicija nepasikeitė. Jordanijos teritorijos nebus naudojamos kaip paleidimo aikštelė jokiems kariniams veiksmams prieš Damaską“, - pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP.

Amanas ne kartą pasisakė už politinį Sirijos krizės sprendimą.

Minėti pareigūno komentarai nuskambėjo aukšto rango kariškių pasitarimo dėl karo Sirijoje poveikio aplinkiniam regionui antrąją ir paskutinę dieną.

„Šio susitikimo dėl įvykių Sirijoje rezultatai tikriausiai nebus paskelbti žiniasklaidai dėl šio susitikimo pobūdžio“, - pažymėjo AFP pašnekovas, išsamiau neaiškindamas.

Jordanijos valstybinė naujienų agentūra „Petra“ citavo vieną kariuomenės atstovą, kuris sakė, kad šį susitikimą inicijavo Jordanijos generalinio štabo vadas Meshaalas Mohamedas al Zabanas ir JAV generolas Lloydas Austinas, vadovaujantis savo šalies ginkluotųjų pajėgų centrinei vadovybei (CENTCOM), atsakingai už padėtį 20 šalių Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje.

Susitikime turėjo dalyvauti JAV jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Martinas Dempsey, taip pat Saudo Arabijos, Kataro, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Kanados generalinių štabų viršininkai.