- Kuo egiptiečiams neįtiko Mohamedas Mursi?
- Jis vykdė demokratines procedūras, bet, kaip teigia protestuotojai, negerbė demokratinių vertybių. Jis ryžosi vienašališkai priimti sprendimus, kuriems reikėjo nacionalinio susitarimo – tokius, kaip Konstitucijos rašymas.
Jo 2012 m. lapkričio mėnesio dekretas, kuriuo buvo sustiprintos prezidento galios, tapo tiek protestų pradžia, tiek sudarė jo, kaip diktatoriaus, įvaizdį, nes jis gavo įstatymų leidžiamąją valdžią. Nors vėliau tas dekretas buvo panaikintas, įspūdis apie jo valdymo principus liko.
Antra priežastis buvo neefektyvi ekonominė politika. Dėl to krito pragyvenimo lygis, išaugo maisto kainos, buvo įvestos maisto kvotos. Taip pat M. Mursi nesugebėjo užtikrinti saugumo investicijoms. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasiūlė Egiptui peržiūrėti ekonomines ir saugumo priemones. Jo manymu, protestų šaltinis ir yra šitos dvi sritys.
Beje, tarp protestuotojų, antiprezidentinėje koalicijoje yra žmonių, kurie patys ir rinko M. Mursi. Vis tik didelė dalis visuomenės, kuri rinkimuose pasisakė už pagal islamo principus valdomą Egiptą, nesiekė M. Mursi nuvertimo, nepaisant jo neefektyvios ekonominės politikos.
Armija siekė ne tik nušalinti patį prezidentą, bet kartu ir sustabdyti Konstituciją, kuri saugo islamiškas vertybes. Taip pat greičiausiai bus paleista Konsultacinė taryba, išformuota Vyriausybė. Jau dabar yra išleisti apie 300 orderių suimti dalyvaujančius Musulmonų brolijos demokratinio aljanso, Laisvės ir teisingumo partijos veikloje.
Tai reiškia, kad islamistai bent jau iki kitų rinkimų praras valdžią. Tai taip pat grės Egipto ateities vizija turėti valstybę, valdomą pagal islamo principus. Tie žmonės, kurie pasisako už M. Mursi nuvertimą, dažniausiai nenori ir islamiškos valstybės. Jo nuvertimas iš esmės reiškia, kad islamistai bent laikinai praranda galią.
- Ar didelė Egipto gyventojų dalis palaiko islamiškos valstybės viziją?
- Akivaizdu, kad per 2011 ir 2012 m. rinkimus, kai buvo renkamas tiek parlamentas, tiek Konsultacinė taryba, apie 70 proc. gyventojų palaikė tokią viziją. Kokia situacija yra dabar – sunku pasakyti. Tie žmonės turbūt ir toliau palaiko tą pačią Egipto, kaip su islamo principais susietos valstybės, viziją, bet daug kas yra nepatenkinti M. Mursi ekonomine politika. Jie prisideda prie protestų, kartu pasmerkdami ir islamistinę viziją.
- Nebe pirmą kartą Egipto armija palaiko ne prezidentą, o protestuotojus – ji nuvertė H. Mubaraką, nuvertė ir M. Mursi. Šalia turime Sirijos pavyzdį, kur yra priešingai – armija prezidentą palaiko. Kodėl Egipte susiklostė tokia situacija?
- Labai ilgai armija Egipte turėjo daug galios ir dar nėra atpratusi nuo to vaidmens. Profesorius Nathanas Brownas yra pasakęs, kad armija įsivaizduoja, jog protestuotojai atstovauja visai tautai, o protestuotojai įsivaizduoja, kad jie ir yra visa tauta. Galbūt tas mąstymas armijai ir leido stoti į protestuotojų pusę.
Yra įvairių versijų, kodėl armija įsikišo. Viena jų – kad bandė suvaldyti galintį kilti labai stiprų civilinį konfliktą, manė, kad dabar įsikišus, galbūt tas konfliktas neįsižiebs toks didelis. Nors tokia prielaida nelabai pagrįsta. Manau, kad armija, generolas Abdulas Fattah al-Sisi iš tikrųjų norėjo perimti valdžią, ir tai vadinama kariniu perversmu.
Armijos siekiai pasimatys artimiausiu metu. Pamatysime, ar jie vėl atsitrauks iš valdžios ir perduos ją civiliams, ar stengsis likti valdžioje. Tada pasimatys, kodėl dabar jie elgiasi taip, kaip elgiasi.
- Kas dabar laukia Egipto? Tai patraukli turistinė šalis, kultūros lopšys, čia daugybė visam pasauliui brangių objektų – kokia dabar šios šalies ateities perspektyva?
- Manau, kad artimiausioje ateityje bus labai daug maištų. Islamistams šitas prezidento nuvertimas ir jų suėmimai reiškia, kad jie vėl turės prisiminti H. Mubarako laikus, kai jie buvo represuojami. Nemanau, kad jie norės grįžti į tuos pačius laikus. Todėl kurį laiką vyks maištai, kuriais islamistai stengsis vėl atgauti tą pačią galią, kurią turėjo.
Kas atsitiks – pamatysime po rinkimų. Islamistų nuomone, per kitus rinkimus jie atgaus valdžią. Bet protestai dabar gali nenurimti vien dėl to, kad islamistai nėra tikri, ar jie sulauks tų rinkimų, ar per rinkimus jie nebus blokuojami, ar jiems bus leidžiama balotiruotis. Dėl tos netikrumo situacijos, pasipriešinimo suėmimams artimiausioje ateityje gali būti daug maištų. O toliau bus matyti, ką žmonės išsirinks, jeigu bus iš tikrųjų laisvi rinkimai, kokie buvo pirmą kartą.
- Ar šiuo metu, šį sezoną turistams pavojinga vykti į Egiptą? Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į tą šalį. Ar kurortinėse zonose, Luksore yra pavojinga?
- Šitas konfliktas nėra susijęs su konfliktu su tarptautine bendruomene. Dėl to neturėtų būti keršto ar pasipiktinimo atvejų dėl tarptautinės bendruomenės veiklos. Turistai neturėtų būti naudojami kaip įkaitai arba tikslų pasiekimo priemonė. Nemanau, kad turistams dėl to gali kilti problemų turistinėse zonose. Vis dėlto jie gali nukentėti per vykstančias riaušes, protestus, patekę į vietas, kur vyksta tie protestai. Manau, vengiant vietų, kur vykta protestai, problemų neturėtų kilti.
Dėl vykstančių protestų gali kilti trikdžių infrastruktūroje, su transportu, logistika. Bet turistiniu sezonu, manau, bus stengiamasi to išvengti. Viena iš pagrindinių M. Mursi nuvertimo priežasčių buvo ekonominė situacija. Manau, ir opozicija nesistengs palaikyti prastos ekonominės situacijos.
- Kas yra varomoji Egipto ekonomikos jėga? Turizmas?
- Turizmas ilgą laiką buvo labai svarbus, taip pat labai didelės subsidijos iš užsienio. Egiptas turi ir labai daug gamtinių resursų. Vis dėlto turizmas yra labai svarbus.
- Islamistų požiūriu, turistai Egiptui reikalingi ar jie neša tik moralinį blogį?
- Musulmonų brolija, kai atėjo į valdžią, pasirodė pakankamai nuosaikių pažiūrų, priėmė labai daug kompromisų su opozicija. Mano manymu, jų tikslas buvo visus sektorius laikyti efektyvius. Jie supranta, kad turizmas yra svarbus.
- Tuomet M. Mursi nesėkmės priežastis yra tiesiog nekompetencija?
- M. Mursi labai dažnai kaltinamas dėl kompetencijos trūkumo. Bet pagrindinis trūkumas, greičiausiai, – tai, kad jis nesugebėjo palaikyti dialogo su opozicija. Opozicija prisiima dalį kaltės dėl neefektyvaus M. Mursi valdymo. Yra labai daug faktų, įrodančių, kad opozicija stengėsi sutrukdyti vyriausybės darbą. Kaltę dėl dabartinės situacijos turėtų prisiimti ir pozicija, ir opozicija.
