Pilietiniame kare liepsnojančios Sirijos miestai eina iš rankų į rankas. Tačiau dar svarbesni nei miestai gali pasirodyti plyni laukai, tiksliau tai, kas plyti po jais gelmėse.
Deir Ezoro provincijoje šalies rytuose vyksta ne tik aktyvūs mūšiai, bet ir savotiškos lenktynės su laiku – kas pirmesnis. Priežastis paprasta – čia yra daugiausia Sirijos naftos telkinių.
O tai reiškia, kad kova yra ne tik tarp Sirijos režimo ir sukilėlių, bet ir tarp pačių sukilusių sirų grupuočių. Viena įtakingiausių – su tarptautiniu teroristų tinklu „Al Qaeda” siejama „Jabhat al-Nusra” islamistų grupuotė šiuo metu kontroliuoja didžiąją dalį telkinių.
Juose trūksta kvalifikuotų darbininkų ar įrangos, mat nėra kam dirbti – šalis kariauja. Todėl grupuotės nariai patys arba leisdami užsidirbti vietos žmonėms tiesiog dykumoje įrengė šimtus nedidelių naftos perdirbimo fabrikėlių. Juose nafta perdirbama, o jos produktai eksportuojami. Taip sukilėliai užsidirba karui.
Įdomu tai, kad tokiam verslui net netrukdo šalies valdžia. Vakarinėje Sirijos dalyje verdant aršiausiems mūšiams Sirijos režimas paprasčiausiai neturi galimybių kovoti visur ir su visomis grupuotėmis.
Režimas taip pat užmerkia akis, kad grupuotės nariai naftos telkinių laukuose leidžia dirbti visiems, nebent jie yra sunitai arba alavitai – šie netgi vejami iš savo namų. Teroristinės grupuotės nariai taip pat ginklu atbaido kitus konkurentus, net jie kovoja su B. al-Assado režimu.
Tai, kad dėl ES taisyklių sušvelninimo pelnosi teroristinės grupuotės ir Sirijos režimas, kritikai vadina Briuselio veidmainyste ir neprotingu žingsniu.
Be to, ironiška, kad naftos eksporto apribojimų švelninimu ES siekė sustiprinti ne radikalias islamistų grupuotes ar režimą, o priešingai – nuosaikius sukilėlius, kuriuos dabar jau beveik atvirai remia Vakarų šalys.
