Nors juosta, pasakojanti apie Amerikos specialiosios paskirties
dalinio kariškių mėginimą išgelbėti tėvynainius, tapusius įkaitais
JAV ambasadoje Teherane 1979 metais, nebuvo rodoma Irano kino
teatruose, daugelis iraniečių ją pažiūrėjo per internetą.
Nuomonės šalyje išsiskyrė. Dauguma vyresniosios kartos
iraniečių, tarp jų - tų istorinių įvykių dalyviai, mano, kad
„Oskarą” iškovojęs amerikiečių filmas yra „klastotė”, kiti - ypač
jaunosios kartos atstovai, užaugę jau Islamo Respublikoje,
apsidžiaugė, kad galėjo pamatyti kitokią, ne oficialią incidento,
dėl kurio buvo nutraukti dviejų šalių diplomatiniai santykiai,
traktuotę.
Studentams užėmus ambasadą, 52 amerikiečiai 444 dienas buvo
laikomi kaip įkaitai. Operacija „Argo” visiškai žlugo, ir JAV
piliečiai buvo išlaisvinti tik diplomatinėmis pasaulio bendrijos
pastangomis.
Irano agentūra „Mehr” pavadino garbingiausios pasaulio
kinematografo premijos paskyrimą B. Afflecko juostai „politiškai
motyvuota akcija”, o Teherano televizija pavadino šį sprendimą „CŽV
reklama”. Šalies kultūros ministras Mohammadas
Husseini pareiškė, kad Holivudas „iškraipo istoriją”. Laikraštis
„Hamshahri” taip pat mano, kad filmas „Operacija „Argo” yra
„nukreiptas prieš Irano civilizaciją ir kultūrą”.
