JAV prezidento Baracko Obamos administracija,
artėjant šalies vadovo rinkimams, sulaukė daug klausimų, kodėl
nebuvo užtikrintas didesnis saugumas Amerikos konsulate, kuriame per
ataką rugsėjo 11-ąją žuvo keturi amerikiečiai, įskaitant
ambasadorių Chrisą Stevensą.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, šis konsulatas iš esmės
buvo CŽV bazė, pridūręs, kad iš 30 amerikiečių pareigūnų,
kurie buvo evakuoti iš Bengazio po užpuolimo, tik septyni buvo JAV
Valstybės departamento darbuotojai.
Laikraštis taip pat teigia, jog du žuvę saugumo kontraktininkai
- buvę JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL)
kariai Tyrone'as Woodsas ir Glenas Doherty - irgi dirbo CŽV, o ne Valstybės departamentui.
„The Wall Street Journal“ pastebėjo, kad CŽV direktorius Davidas
Petraeusas nusižengė tradicijai, kai nedalyvavo
žuvusiųjų karstų parskraidinimo į Ameriką ceremonijoje, siekiant
nuslėpti faktą, jog CŽV vykdo operacijas rytų Libijoje.
Straipsnyje sakoma, jog 23 CŽV operatyvininkai slapta dirbo
atskirame pastate, žinomame kaip „filialas“, kur konsulato
pareigūnai pasitraukė po pirmosios atako, tačiau vėliau vėl buvo
apšaudyti.
CŽV operacijos, kuri buvo pradėta vykdyti tuojau po to, kai
pernai vasarį Libiją apėmė sukilimas, nuvertės diktatorių
Muamarą Gaddafi, tikslas buvo kova su terorizmu,
taip pat pastangos užtikrinti Tripolio režimo turėtų sunkiųjų
ginklų saugumą.
„The Wall Street Journal“ kelia prielaidą, jog saugumas galėjo
būti nepakankamas dėl nesusikalbėjimo tarp CŽV ir Valstybės
departamento, kuris galėjo manyti, jog „filialo“ apsaugos komanda yra
pakankamas pastiprinimas diplomatinių darbuotojų apsaugininkams.
„Jie turėjo būti kavalerija“, - laikraštis citavo vieną
aukštą JAV pareigūną.
„The Wall Street Journal“ nurodė, kad kitą dieną po atakos CŽV
pasiuntė į „filialą“ Libijos saugumo pareigūnus, kas jie
sunaikintų įslaptintus dokumentus ir svarbią įrangą, tuo tarpu
sudegintam ir išplėštam konsulatui, kuriame nebuvo jokios
įslaptintos medžiagos, nebuvo skiriama jokio dėmesio.
