Per įtemptą posėdį respublikonai įstatymų leidėjai
kamantinėjo tris aukštus Valstybės departamento pareigūnus ir
buvusius apsaugos vadovus, kokios priežastys nulėmė rugsėjo 11
dieną įvykdytą išpuolį prieš šią atstovybę, per kurį žuvo
keturi amerikiečiai.
Du pareigūnai paliudijo, kad prašymai sustiprinti JAV
atstovybių apsaugą Tripolyje ir Bengazyje buvo atmesti, o vienas
regioninio saugumo pareigūnas sakė buvęs nusivylęs dėl „visiško
(tolesnio saugumo užtikrinimo) planų nebuvimo“.
„Buvo visiškai aišku, kad negausime išteklių - kol įvyko šis
incidentas“, - regioninio saugumo pareigūnas Ericas Nordstromas sakė per Atstovų Rūmų priežiūros ir
valdymo reformų komiteto specialųjį posėdį.
Kai už regioną atsakingo saugumo direktoriaus buvo paprašyta
skirti dar 12 agentų, „jo atsakymas į tai buvo: „Jūs prašot
saulės, mėnulio ir žvaigždžių“, pažymėjo E. Nordstromas.
Pareigūnas savo atsakyme pareiškė, kad „šiame darbe labiausiai
nuvilia ne sunkumai, ne šaudymas, ne grasinimai, o bendravimas ir
kova su žmonėmis, programomis ir darbuotojais, kurie turėtų mane
palaikyti“.
„Ir dar pridūriau (sic)... kad Talibanas yra pastato viduje, -
aiškino jis.
„Mes kaunamės mūšyje, kurį pralaimime. Mums netgi nebuvo
leista pasilikti to, ką turėjome anksčiau“, - pareigūnui antrino
pulkininkas leitenantas Andrew Woodas, nuo vasario
vidurio iki rugpjūčio vidurio vadovavęs JAV diplomatinių objektų
Tripolyje apsaugos grupei, kurią sudarė 16 agentų.
Dešimčių gerai ginkluotų kovotojų nuožmi ataka, per kurią
buvo padegta ir bombarduojama misija Bengazyje ir viena netoliese
esanti papildoma rezidencija, iškėlė JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politiką tarp pagrindinių temų per
įtemptą kampaniją prieš lapkričio 6 dieną vyksiančius šalies
vadovo rinkimus.
Tarp žuvusiųjų buvo JAV ambasadorius Chrisas Stevensas - pirmasis nuo 1979 metų tarnyboje žuvęs Amerikos
diplomatinis pasiuntinys - ir trys kiti atstovybės darbuotojai.
Įstatymų leidėjai taip pat piktinosi JAV ambasadore prie
Jungtinių Tautų (JT) Susan Rice, kuri iš pradžių
sakė, kad puolimą Bengazyje paskatino „spontaniški“ protestai dėl
vieno Amerikoje sukurto antiislamiško filmo.
Tie A. Woodas, tiek E. Nordstromas kaltino valstybės sekretorės
padėjėjos pavaduotoją Charlene Lamb, atsakingą už
maždaug 275 JAV diplomatinių atstovybių visame pasaulyje saugumą,
nes ji esą atmetinėjo jų prašymus užtikrinti stipresnę apsaugą.
Per ilgiau nei keturias valandas trukusį posėdį šią
pareigūnę ne kartą kritikavo Kongreso nariai, o Ch. Lamb pripažino
nepatenkinusi tų prašymų, ypač planų apmokyti vietinius Libijos
pareigūnus, kuriems turėjo būti patikėtos kai kurios apsaugos
funkcijos.
Tačiau ji pridūrė, jog galutinį sprendimą priėmė jos
viršininkai.
Valstybės departamentas buvo įsitikinęs, kad „turime tinkamą
pajėgų kiekį“, teigė Ch. Lamb, pridūrusi: „Priėmiau geriausius
sprendimus, kokius galėjau priimti pagal mano turėtą informaciją.“
A. Woodas, buvęs specialiųjų pajėgų karys, sakė rekomendavęs
uždaryti misiją Bengazyje dėl dažnėjančių išpuolių prieš
Vakarų šalių interesus, juolab kad daugelis kitų Vakarų
vyriausybių uždarė savo atstovybes tame mieste.
„Kai tai įvyko, man buvo akivaizdu, kad esame paskutinieji,
iškėlę vėliavą Bengazyje - paskutinė eilutė jų (kovotojų)
taikinių, kuriuos reikia pašalinti, sąraše“, - aiškino jis.
Nors A. Woodas jau buvo išvykęs iš Libijos, kai įvyko ataka
Bengazyje, jis sakė, kad šis incidentas buvo „lengvai
atpažįstamas“ kaip teroro ataka. Pareigūnas pridūrė, kad „al
Qaeda“ Libijoje „stiprėja kasdien“.
Posėdžio dalyviai buvo informuoti, kad ilgesnį nei 13 mėnesių
laikotarpį Libijoje įvyko 230 su saugumu susijusių incidentų, o
birželį buvo socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbta
tiesioginių grasinimų Ch. Stevensui, kuriuose užsimenama apie jo
pomėgį reguliariai bėgioti.
„Buvau nepaprastai patenkintas mūsų planais žengti į Libiją.
Tačiau nuvylė tai, kad ... baigiantis pirmųjų komandų darbo
laikui po 60 dienų, buvo visiškas ir absoliutus planavimo stygius, -
pridūrė E. Nordstromas. - Taigi, kai paprašiau išteklių, užuot
(sulaukęs) išteklių papildymo buvau kritikuojamas, ir kažkodėl
tapau atsakingas už plano parengimą vietoje.“
Tuo tarpu valstybės sekretorės pavaduotojas Patrickas Kennedy teisino JAV pareigūnus, tarp jų S. Rice,
kaltinamus, jog jie keitė įvykių Bengazyje interpretacijas,
sakydamas, jog po šio išpuolio „informacija buvo išplėtota“.
„Informacija, kurią ji tuo metu buvo gavusi iš žvalgybos
bendruomenės, buvo tokia pati, kokią tuo metu turėjau aš...
Aišku, šiandien žinome daugiau negu žinojome sekmadienį po šios
atakos“, - aiškino P. Kennedy.
Jis taip pat paprašė skirti daugiau lėšų, sakydamas, jog
galėtų sustiprinti saugumą ir pastatyti naujų misijų.
Paklaustas, ar administracija suklaidino amerikiečius dėl atakos
Bengazyje tikrosios priežasties, Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney
atsakė: „Jokiu būdu. Jungtinių Valstijų prezidentas pavadino tai
teroro aktu tuojau po to, kai jis buvo įvykdytas.“
