- Ar pats matėte filmą „Musulmonų nekaltybė“ arba jo ištraukas?
- Kiek aš žinau, jį visą matė apie 20 žmonių – tai įvyko birželio mėnesį Los Andžele. Deja, ten nebuvau, tai viso nemačiau. Regėjau tai, ką ir visi, kam buvo įdomu, galėjo pasižiūrėti „Youtube“.
- Koks įspūdis susidarė jums kaip islamo specialistui – ar tikrai tas filmas toks įžeidžiantis, jog galima pateisinti visus po to vykusius išpuolius prieš ambasadas?
- Žmonės, kurie kūrė tą filmą (ne tie, kurie vaidino), tikrai turėjo kėslų, kurie prasilenkia su menine veikla. To filmo kūrimas neabejotinai buvo užmanytas kaip ideologinis pareiškimas. Tie, kurie jį kūrė, norėjo atkreipti dėmesį į save ir į tai, ką jie manė esant didžiule problema. Jie norėjo pasakyti, kad islamas nėra ir neturėtų būti vertinamas, kaip jį vertina patys musulmonai – kaip gėris ir taika pasaulyje.
Ar buvo tiesmukas noras įžeisti – sunku nuspėti. Filmo konsultantas Steve'as Kleinas, kurį pakalbino žurnalistai, pabrėžė, kad buvo norima parodyti, jog tarp musulmonų yra žmonių, kurie yra ekstremistai, brutalūs. Buvo pasirinkta provokuojanti forma. Ar tai įžeidė visiškai visus musulmonus? Kalbama apie Mahometą, jis rodomas tokiose scenose, kuriose musulmonams yra nepriimtina vaizduoti ne tik pranašą, bet ir apskritai bet kokius vyrus ar moteris. Taigi, filmas gali būti suprantamas ne vien kaip apie radikalius, bloguosius musulmonus, bet ir apie patį islamą kaip blogį ar neteisybę.
Tie žmonės norėjo išreikšti savo poziciją. Klausimas, ar ji buvo vykusiai išreikšta. Menine prasme – visiškai nevykusiai. Ideologine prasme taip pat pakankamai nevykusiai. Jeigu prisiminsime Salmano Rushdie „Šėtoniškas eiles“ - tai tikrai labai meniškai ir istorine, faktų prasme sumaniai perkurta konvencinė islamo istorija.
- O tame filme yra šiek tiek tiesos, ar tai tik šmeižtas prieš religiją?
- Kai kalbame apie tokius dalykus, kaip religijos pradžia, jos pradininkas, kurie siekia laikus prieš 13-14 amžių, kaip žinoti, kas yra tiesa? Mes ginčijamės dėl to, kaip Brunonas buvo nužudytas Lietuvoje. Tai vyko tik prieš tūkstantį metų, bet ir tai neaišku, kaip nužudė, kodėl nužudė.
Ar yra tiesa tai, ką mes žinome konvenciškai? Ar tai, ką musulmonai pasakoja apie savo pranašo gyvenimą, yra tiesa? Jiems – neabejotinai, nes jie tiki tuo, ir tai visiškai suprantama. Žiūrint istoriškai, per faktų prizmę, materialius įrodymus – daugelis istorikų dėl to labai abejoja. Viena mokslininkė mėgino įrodinėti, kad Mahometas net nekūrė atskiros, savarankiškos religijos. Islamas buvo tik arabiška judaizmo versija. O dabar islamas yra ne arabiška, o pasaulinė religija. Religijos klausimuose tikrai labai sudėtinga nustatyti, kas yra tiesa, o kas ne.
- Kodėl musulmonai yra tokie įžeidūs? Jeigu Jėzus Kristus bus pavaizduotas kaip Marijos Magdalietės meilužis, krikščionys nepradės lieti kraujo dėl tokių interpretacijų, nors jos ir užgauna jų religinius jausmus.
- Kiek Lietuvoje yra katalikų? Statistiškai – 79 proc. Kiek žmonių sekmadieniais eina į bažnyčią? Pasirodys, kad 3-5, na, gal 7 proc. Tai kiek katalikų ar krikščionių Lietuvoje? Tiek ir yra. Jeigu paklausime, kiek konkrečioje valstybėje yra musulmonų, ir bus atsakyta, kad 70, 80 ar tik 60 proc., tai pamatysime, kad didžioji jų dalis ir lanko mečetes. Musulmonų, kuriems rūpi jų religija, vertinant procentais, yra daugiau, nei krikščionių. Pas musulmonus daug kur yra išlikęs Dievas kaip realybė, kaip veikiantis asmuo, kūrėjas. Dėl to mes ir matome, kad musulmonai sureaguoja.
Dar vienas aspektas, kurio negalima išleisti iš akių – kad musulmonai neturi hierarchijos, formalizuotos bažnyčios ir struktūros. Katalikų bažnyčioje sunku įsivaizduoti, kad penki kunigai susitartų ir per sekmadienio pamokslą sukurstytų katalikus, ir šie išeitų į gatves su kokiu nors protestu, pavyzdžiui, prieš ar už abortus.
Mes nustebtume: ką daro katalikų bažnyčios vyresnybė? Kokia jos pozicija? Katalikų kunigai ir katalikai laukia savo dvasinės valdžios pozicijos. Musulmonai neturi tokios valdžios, nėra nei popiežiaus, nei vyskupo, kurio nuomonės, pozicijos, paraginimo jie turėtų laukti. Irane kiek kitaip, bet ten šiitinė situacija, ten yra dvasinis lyderis. O sunitų pasaulyje nieko panašaus nėra.
Šiandien yra penktadieninis meldimasis. Kertu lažybų, kad 90 proc. Kairo mečečių pamokslas bus susijęs su šituo filmu. Kad aštriau, kas ne taip aštriai paragins musulmonus protestuoti, ir vienokių ar kitokių protestų mes šiandien Lietuvos laiku apie 15 valandą turėtume sulaukti.
- Ar islamiškame pasaulyje buvo bent šiek tiek pasmerktas kraujo praliejimas, perdėta reakcija į nevykusį filmą?
- Dabar jau Libijoje vyksta protestai prieš tuos smurtautojus. Tai atsiprašymo akcija. Absurdas būtų sakyti, kad ten absoliučiai visi džiaugiasi tokia baigtimi, kai žūsta žmonės. Kol kas nežinau nė vienos musulmonų valstybės, kuri pasmerktų JAV kaip valstybę už to filmo rodymą. Gatvėse žmonės smerkia JAV, bet jie neatskiria, kad tai buvo privati iniciatyva, privatus biudžetas.
- Ar JAV ambasadoriaus mirtis yra kaip moralinis islamo pralaimėjimas pasaulio akyse?
- Gal ne taip kategoriškai. Tai veikiau kluptelėjimas. Neabejotinas kluptelėjimas, viešųjų ryšių prasme išėjo negražus momentas. Bet po metų niekas, išskyrus, aišku, žuvusiųjų šeimas, nieko neprisimins. Tai faktas. 1979 m. Afganistane žuvo JAV ambasadorius, prieš tai – Libane. Kas juos prisimena? Niekas, kol BBC nepasako. Todėl ir pastarojo įvykio nereikėtų sureikšminti kaip kažkokios dėmės, kuri kaip kruvinas šleifas tempsis per dešimtmečius. Tai momentas, kurį visi kaip karčią piliulę nuris ir eis tolyn.
- Bet viską paaštrina skaudus sutapimas su rugsėjo 11-osios metinėmis.
- Tai visiškai sutapo. Bet Libijoje buvo sureaguota į tai, kad įvyko Kaire viena diena anksčiau. Ar tai įvyko atsitiktinai, ar kažkas ištraukė tai sąmoningai – nežinia. Viskas prasidėjo nuo to, kai viena Egipto televizija parodė filmo ištraukas ir jas pakomentavo. Ar ta televizija turėjo tikslą, kad tai sutaptų su rugsėjo 11-ąja? Aš manau, kad ne. Rugsėjo 11-oji nėra tokia reikšminga arabų pasaulyje, kokia ji yra reikšminga JAV ir Europoje.
- Kartais dabartinė situacija islame lyginama su krikščionybės situacija prieš 1000 metų, kryžiaus žygių laikotarpiu, ir tuo aiškinamas islamo agresyvumas. Ar pagrįstas toks sugretinimas?
- Manyčiau, kad tai absurdas. Kryžiaus žygiai buvo organizuoti vienos konkrečios organizacijos, kuri buvo jeigu ne vienvaldė, tai tikrai labai įtakinga Europoje. Ten su karaliais priešaky buvo organizuoti žygiai, kuriais buvo siekiama atkariauti, atimti Kristaus karstą, ir panašiai. Čia nieko panašaus nevyksta. Čia net nėra ko lyginti.
- 1000 metų amžiaus islamas mažiau agresyvus už krikščionybę, kai jai buvo 1000 metų?
- Jeigu islamas būtų berniukas, o krikščionybė – mergaitė, mes galėtume lyginti, kuris yra agresyvesnis. Bet dabar visame pasaulyje gyvena milijardas ir 700 mln. musulmonų. Apie kurį islamą kalbame? Apie Lietuvos totorius? Apie bosnius?
- Apie tą, kuris skamba garsiausiai.
- Skamba garsiausiai gal 20 tūkst. žmonių islamas. 20 tūkst. prieš 1 mlrd. 700 mln. - statistiškai net nepatenka į jokį tinklelį. Mes šnekame apie realius žmones, kurie yra pikti, nori kažką nužudyti ir tą kartais padaro. Bet ar jie atstovauja islamą? Galima diskutuoti.
