Libijai paskelbus apie suimtus pirmuosius keturis įtariamuosius,
šis pareigūnas iki šiol išsamiausiai papasakojo apie puolimą
dviejose vietose, per kurį kovotojai, šaukiantys „Dievas visų
didžiausias“, pirmiausiai užsilipo ant konsulatą juosiančių
sienų ir įsiveržė į komplekso pagrindinį pastatą.
Per šią ataką žuvo JAV ambasadorius ir trys kiti
amerikiečiai.
Rytų Libijos vidaus reikalų viceministras Wanisas al Sharifas
sakė, kad minia pirmiausiai šturmavo konsulatą
antradienio vakarą, o dar po kelių valandų užpuolė kitoje vietoje
esančią vilą, kur buvo perkelti amerikiečiai - kaip tik tuo metu,
kai JAV ir Libijos apsaugininkai atvyko evakuoti darbuotojų. Pasak
W. al Sharifo, tai rodo, kad į saugumo pajėgas infiltravęsi agentai
galėjo pranešti kovotojams, kur yra konsulato slėptuvė.
Įtariama, kad šios atakos buvo specialiai organizuotos minint
2001 metais rugsėjo 11-ąją įvykdytų teroro smūgių Jungtinėms
Valstijoms metine, pridūrė W. al Sharifas, o kovotojai galėjo
pasinaudoti civilių protestais prieš musulmonus įžeidžiantį
filmą, kad jų pasiruošimai pulti liktų nepastebėti.
Per išpuolį rytiniame Bengazio mieste žuvo JAV ambasadorius
Chrisas Stevensas, informacijos valdymo pareigūnas
Seanas Smithas ir privatūs apsaugininkai Glenas
Doherty bei Tyrone'as S. Woodsas.
Pasak W. al Sharifo, ketvirtadienį keturi žmonės buvo suimti
savo namuose, tačiau pareigūnas atsisakė atskleisti daugiau
detalių. Jis teigė, kad dar per anksti spręsti, ar šie
įtariamieji priklauso kokiai nors grupuotei, taip pat kokie buvo jų
motyvai.
Libijos naujasis premjeras Mustafa Abu Shakouras sakė, kad pareigūnai ieško kitų įtariamųjų.
Vienas iš penkių konsulate dirbusių privačių apsaugininkų
sakė, kad netikėta ataka prasidėjo apie 21 val. 30 minučių vietos
(22 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai komplekso teritorijoje sprogo
kelios per išorinę sieną įmestos granatos ir pasipylė kulkų
kruša.
Apsaugininkas buvo sužeistas į koją skeveldros. Jis pasakojo
gulėjęs ant žemės, kraujuodamas ir kęsdamas didžiulį skausmą,
kai per sieną perlipęs barzdotas kovotojas dukart peršovė jo
dešinę koją, šaukdamas: „Tu, netikėli, gini netikėlius!“
„Vėliau kažkas manęs paklausė, kas aš toks. Atsakiau, kad esu
sodininkas, o vėliau netekau sąmonės. Pabudau ligoninėje“, - sakė
apsaugininkas, kuris kalbėjosi su naujienų agentūra „The Associated
Press“ gulėdamas lovoje vienoje Bengazio ligoninėje. Apsaugininkas
prašė neviešinti jos vardo, nes baiminosi keršto ir savo
darbdavių priekaištų.
Kalbėdamas savo biure Bengazyje, W. al Sharifas, kuris atakos
prieš konsulatą metu vadovo VRM saugumo pajėgų Bengazyje štabui,
pateikė iki šiol išsamiausių duomenų apie šį incidentą.
Tačiau jo versija palieka kai kurių neatsakytų klausimų ir
nesuteikia galutinio paaiškinimo, kokie buvo jos motyvai ir kas buvo
užpuolikai.
Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį. Kai
kurie Libijos pareigūnai sieja ją su griežtosios linijos islamistų
grupuote „Ansar al Shariah“ (Šariato šalininkai) - viena iš
daugelio Bengazyje veikiančių ginkluotų grupuočių
Šios grupuotės atstovas gyrė puolimą prieš JAV konsulatą,
„ginant tikėjimą ir kovojant už Visagalio Dievo pergalę“. Tačiau
jis sakė, kad „Ansar al Shariah“ neprisidėjo prie šios atakos „kaip
organizacija. Tai buvo liaudies sukilimas“.
Glumina ir tai, kad ši ataka buvo nukreipta prieš Jungtines
Valstijas - šalį, kuri naftos turtingai Libijai padėjo nuverst
diktatorių Muamarą Gaddafi, taip pat vadovavo
kelis mėnesius trukusiems NATO aviacijos reidams, triuškinusiems
šio lyderio pajėgas.
Daugelis Libijos pareigūnai pripažino Ch. Stevenso nuopelnus
organizuojant vieningą politinį opozicijos grupuočių frontą per
sukilimą, užbaigusį 41 metus trukusį M. Gaddafi valdymą, kai šis
amerikietis diplomatas tarpininkavo sprendžiant ginčus tarp genčių
ir regionų.
Ataka Bengazyje taip pat paskatino atkreipti dėmesį į
nestabilią padėtį Libijoje, praėjus beveik metams po M. Gaddafi
nuvertimo. Šalies centrinė vyriausybė tebėra silpna, buvusių
sukilėlių grupuotės veikia kaip savivaldos organai,
nekontroliuojami šalyje pasklidę ginklai.
Šalyje taip pat veikia aktyviai islamo ekstremistų grupuotės -
kai kurios įkvėptos tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“, o
vyriausybė nėra pajėgi jas pažaboti.
Ch.Stevensas ir dar vienas amerikietis žuvo konsulate per
pirmąjį smurto protrūkį, kai civilius drabužius dėvintys Libijos
saugumo pareigūnai perkėlinėjo konsulato darbuotojus į
konspiracinį namą, esantį maždaug už pusantro kilometro, pasakojo
W.al Sharifas.
Antrasis puolimas įvyko po kelių valandų, o jo taikiniu tapo
diplomatų slėptuvė - vila, esanti viename Bengazio jodinėjimo
klube. Tąsyk buvo nužudyti du kiti amerikiečiai ir sužeisti keli
libiai bei amerikiečiai.
Prie konsulato, įsikūrusio vienaukščiame pastate, apsuptame
didelio sodo viename prabangiame Bengazio rajone, minia susirinko
keliomis bangomis.
Pasak W.al Sharifo, pirmiausiai atvyko nedidelė ginkluotų
žmonių grupė, o vėliau susirinko civiliai, įtūžę dėl minėto
filmo. Galiausiai prie demonstrantų prisidėjo šarvuotais
automobiliais atvažiavę gerai ginkluoti vyrai, turėję raketinių
granatsvaidžių, o protesto dalyvių padaugėjo iki maždaug 200.
Ginkluoti užpuolikai iš pradžių šaudė į orą prie
konsulato, o Libijos apsaugininkai atsitraukė, nes jų pajėgos buvo
per menkos.
„Manėme, kad protestuotojai niekaip negali įsiveržti į
kompleksą, kuris apjuostas įtvirtintomis sienomis“, - teigė
pareigūnas.
Tuo metu Libijos saugumo pareigūnai patarė amerikiečiams
evakuotis, tačiau jų žodžiai buvo ignoruojami, aiškino W.al
Sharifas.
Galiausiai minia šturmavo kompleksą. Konsulatas buvo
apiplėštas ir sudegintas, o civilius drabužius dėvintys
apsaugininkai buvo pasiųsti evakuoti darbuotojų.
Ch. Stevensas galimai užduso nuo dūmų, kai sprogusi granata
sukėlė gaisrą, sakė W. al Sharifas, atkartodamas versiją, kurią
trečiadienį pateikė vienas Libijos gydytojas, priėmęs
ambasadoriaus palaikus.
JAV pareigūnai sakė, kad užpuolikai į pagrindinį konsulato
pastatą įsiveržė apie 22 val. 15 min. ir jį padegė.
Evakuojant žmones, Ch. Stevensas atsiskyrė nuo kitų, o jį
mėginę surasti apsaugininkai ir darbuotojai galiausiai buvo
priversti atsitraukti dėl ugnies, dūmų ir šaudymo. Maždaug po
valandos JAV ir Libijos pareigūnams pavyko išvaryti užpuolikus iš
konsulato.
Kita ataka įvyko po kelių valandų. Apie 30 amerikiečių
konsulato darbuotojų kartu su ten dirbusiais libiais buvo evakuoti į
saugų namą, o iš Tripolio lėktuvu atskrido bendra JAV ir Libijos
apsaugininkų grupė, kuri turėjo parskraidinti diplomatus į
sostinę, aiškino W. al Sharifas.
Pasak jo, iš pradžių planuota, kad atskira Libijos
apsaugininkų grupė palydės evakuotuosius į oro uostą. Tačiau
galiausiai jungtinės saugumo pajėgos išvažiavo iš oro uosto į
konspiracinę vilą, nes susidarė įspūdis, kad konsulato
darbuotojai buvo paimti įkaitais. Kovotojų ataka sutapo su
jungtinių saugumo pajėgų atvykimu prie slėptuvės.
Faktas, kad užpuolikai žinojo, kur yra slėptuvė, rodo, kad
saugumo pajėgose veikiantis „šnipas“ perdavė šią informaciją
kovotojams, teigė W. al Sharifas.
