J. Stoltenbergas sakė, kad naujosios priemonės atspindės
vadovybę, „kuri kuria pasididžiavimą savo parengtimi ir saugumu;
vadovybę, kuri rūpinasi priemonių įgyvendinimu.“
Premjeras kreipėsi į įstatymų leidėjus, atšauktus iš
vasaros atostogų į neeilinę sesiją aptarti vienos komisijos
ataskaitą, kurioje griežtai kritikuojamas pareigūnų pasirengimo
stygius ir nesėkmės reaguojant į A. B. Breiviko išpuolius pernai
liepos 22 dieną.
J. Stoltenbergas sakė, kad Osle bus įkurtas pasirengimo
nenumatytiems atvejams centras, kuris turės specialiųjų pajėgų
grupę, sraigtasparnių eskadrilę ir kinologų dalinius, - taip
siekiama pagerinti reagavimą ištikus krizėms.
Saugumui sustiprinti taip pat numatoma pareigūnams organizuoti
daugiau pratybų, o kariuomenė bus pasiruošusi padėti policijai
nenumatytais atvejais, sakė jis.
Nepriklausomos komisijos rugpjūčio 13 dieną paskelbtoje
ataskaitoje sakoma, kad aštuonių žmonių gyvybių pareikalavusio
sprogdinimo prie vyriausybės rūmų Osle galima buvo išvengti, ir 69
žmones Utiojos saloje nužudęs A. B. Breivikas galėjo būti suimtas
greičiau.
Komisija savo išvadose nurodo, kad 2004 metų sprendimas
nukreipti eismą nuo vyriausybės komplekso nebuvo įgyvendintas dėl
politikų abejingumo, o A. B. Breiviko suėmimas vėlavo dėl vangaus
policijos reagavimo į išpuolį.
„Grubbegata (prie vyriausybės pastato esanti gatvė) turėjo
būti uždaryta, bet nebuvo. Žudikas galėjo būti suimtas anksčiau,
bet nebuvo. Turėjo būti imtasi tam tikrų saugumo priemonių, bet
nebuvo“, - pripažino J. Stoltenbergas.
„Dėl to apgailestauju“, - pridūrė premjeras.
Paskelbus šią ataskaitą, J. Stoltenbergo populiarumas krito,
nors iškart po tragedijos visuomenė liko patenkinta premjero
reagavimu į nelaimę.
Populiariausias Norvegijos bulvarinis laikraštis „Verdens Gang“
(VG) net paragino J. Stoltenbergą atsistatydinti.
Tačiau premjeras netiesiogiai atsisakė tai padaryti pareiškęs,
jog yra tiesiogiai atsakingas už tai, kad komisijos rekomendacijos
būtų įgyvendintos.
„Aš ketinu tai padaryti“, - pridūrė premjeras.
